Prezidento rinkimai. Ar tikrai dešimtadalis rinkėjų Lietuvoje yra nusiteikę prieš Lietuvos valstybingumą?
(10)Pirmasis Lietuvos prezidento rinkimų turas sukėlė laviną diskusijų, kuriose dominuoja nerimas, kad Lietuvoje net maždaug dešimtadalis rinkėjų yra antivalstybiniai elementai, tik ir laukiantys, kol ją okupuos teroristinė valstybė Rusija. Yra skaičiukų, kuriuos galima taip interpretuoti. Tačiau ar tikrai balsų skaičius parodo, kad rinkėjai visiškai tapatinasi su politiko, už kurį balsuoja, vertybėmis?
Taip netoli iki minties, kad visi Igno Vėgėlės rinkėjai nusiteikę prieš vakcinas, Remigijaus Žemaitaičio – antisemitai, kuriems Konstitucija - tuščias žodis. Žmonės renkasi dažnai ne idėjų visumą, juos „pakabina“ kokia nors viena jiems itin svarbi politiko mesta frazė, nulemia kilusi momentinė simpatija.
Ne paslaptis mano politinės pažiūros, politinė priklausomybė ir mano pasirinkimai. Dalis skaitytojų turi aiškius savo politinius pasirinkimus, ir visai priešingus. Ir tai nereiškia, kad jie negali ateiti į mano biurą Slengiuose, kai reikia pagalbos. Ir ateina.
Priešingi įsitikinimai mums netrukdo kokybiškai bendrauti, kai yra abipusė pagarba pasirinkimo laisvei. Savo įsitikinimų neperšu ir neagituoju už mano simpatijas pelniusią Ingridą Šimonytę.
Nepaisant to, už ką ketinate balsuosti - už esamą prezidentą ar premjerę, tiesiog ateikite atlikti pilietinę pareigą. Šiandien piliečiai labiausiai palaikė valdžioje esančius kandidatus, tuo tardami, kad jie vertina stabilumą.
Vis dėlto, kad ir kaip žiūrėtume, šios valdžios valstybę išvairavo sunkiomis sąlygomis. Pykstantieji ant valdžios, o visada būna už ką, gali nuspręsti neiti balsuoti nesant jiems tinkamo kandidato.
Kai kam atrodo, kad nebalsuodami kažkaip pakenks nemėgstamai valdžiai. Ne, tikrai nepakenks. Išrinks be jų, tik jie praras moralinę teisę kritikuoti prezidentą.
Susumavus balsus už visus kandidatus ir atsižvelgus į jų programas galima drąsiai teigti, kad rinkėjai pasisakė už vakarietiškas vertybes, Europos Sąjungą ir NATO.
Už tai pasisako ir daugiausia palaikymo gavęs prezidentas Gitanas Nausėda ir antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė. Šiais klausimais sutaria dauguma, ir tai gerai.
Tik vienas kandidatas šias vertybes vienareikšmiškai kvestionavo ir aiškiai reiškė joms priešpriešą. Tai Eduardas Vaitkus, už kurį Klaipėdoje galimai balsavo dalis vyresnio amžiaus žmonių, kaip teigiama, painiodami su miesto meru Arvydu Vaitkumi.
Galbūt, nežinau, tegu čia aiškinasi politologai, aš dalinuosi tuo, ką man sakė keletas žmonių mano biure. Susitikdama su žmonėmis ir su jais nuoširdžiai pakalbėjusi supratau, kad dalis rinkėjų balsavo už E. Vaitkų dėl karo baimės.
Ne todėl, kad tikėtų, jog Lietuva turi tapti Rusijos dalimi, būtų prieš Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Jie tiesiog negirdėjo Vaitkaus pasisakymų prieš NATO ir ES.
Kaip R. Žemaitaičio rinkėjai nesusiejo antisemitinių pasisakymų bei Konstitucijos pažeidimo su tuo, kad tai prieštarauja ES ir NATO vertybėms ir kelia grėsmę jų saugumui, taip jie nesupranta, kad kai mes nebūsime ES ir NATO, Rusijai jokios draugystės nebereikės.
Ji čia padarys Rusiją. E. Vaitkaus rinkėjui visus antivalstybiškai skambančius pasisakymus užgožė viena žinutė, kurią itin garsiai transliavo kremliniu dažnai vadinamas kandidatas: „Reikia draugauti su Rusija!“ Tokia buvo jo esminė žinutė.
Žmonės, išsigandę karo vaizdų Ukrainoje, išgirdo ir pagalvojo: „Taip, taip, draugausim su Rusija ir ji mūsų nepuls.“ Tikrai neteisinu minėto kandidato, kalbu apie jo rinkėjus.
Didesnė dalis tiesiog iš įgimto supratimo, kad reikia draugauti, o ne kariauti, rinkosi E. Vaitkaus kandidatūrą.
Gali gi taip atrodyti neįsigilinusiam į geopolitiką žmogui. Todėl ir nelaikau tų žmonių Lietuvos priešais, vatnikais ir panašiai.
Ir aš būčiau už bendradarbiavimą, kas iš esmės ir vyko iki Rusijos invazijos į Ukrainą, jeigu matyčiau, kad tai įmanoma.
Deja. Iki karo buvo sunku rasti prorusiškesnes valstybes už Ukrainą ir Baltarusiją.
Viena dabar Rusijos griaunama raketomis, kita tapo Rusijos provincija po padu. Viltis gauti viską pigiau, neinvestuojant į savo kariuomenę ir NATO - žmogiška, todėl tikrai prieštarauju, kad visiems prokremlinio veikėjo rinkėjams būtų segama kremlinių etiketė.
Klaida renkantis automatiškai nereiškia piktybiško prorusiškumo. Mes visi norim taikos, tik kelius tam pasiekti renkamės kitokius.
Vienus realybė moko, kad karo išvengti geriausiai padeda pasirengimas gintis, o ne keliaklupsčiavimas praradus orumą, kitus veda nuoširdus tikėjimas, kad jei būsi geras, niekas neskriaus.
Žmogus pasirenka poziciją pagal savo vidinę prigimtį ir rinkimuose balsuoja už labiau ją atliepiantį.
Apmokėta iš Seimo narės Rasos Petrauskienės parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Užsakymo nr. 314608
Rašyti komentarą