Tačiau ekonomistai perspėja neskubėti pasinerti į nostalgiją, nes laikui bėgant kinta žmonių perkamoji galia, geopolitinis kontekstas ir kiti veiksniai.
To įrodymas yra pernykštė infliacija, kai realusis darbo užmokestis 2022 metais Lietuvoje smarkiai krito, o maisto prekių kainos privertė atsakingas institucijas aiškintis tokio šuolio priežastis.
Pasitelkę naujienų agentūros ELTA fotoarchyvą iliustruojame prieš du dešimtmečius, 1999–2003 metais, Lietuvoje galiojusias maisto produktų kainas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje taip pat būta iššūkių, kainų kritimo ir augimo. Pavyzdžiui, 1999 metų gegužę skelbta, kad dėl pabrangusių miltų 40 proc. augo ir duonos kaina.
Juodos duonos didelis kepalas parduotuvėje kainavo 3,48 lito, maždaug vieną eurą.
1999 metų vasarį Kalvarijų turgavietėje rūkytų lašinių kilogramas kainavo nuo 6 iki 11 litų. 2003 metų kovą sostinės turguose atpigo mėsa, daugiausia paukštiena ir jos gaminiai.
Ūkininkai už rūkytų lašinių kilogramą prašė nuo 4 iki 6 litų. Kalvarijų turguje jie kainavo brangiau – 5–7 litai. Šiuo metu ši prekė kainuoja nuo 4 iki 17 eurų.
2001 metų rugsėjį Halės turguje raudonų paprikų kilogramas kainavo 3,50 lito (1 eurą). Šiemet vasarį „Delfi“ skelbė apie beveik 9 eurus kainavusias paprikas (tokią kainą, pasak prekybininkų, lėmė prastos oro sąlygos Ispanijoje). Šiuo metu kaina siekia apie 2,75 euro už kilogramą.
2002 metų spalį ELTA rašė, kad daržovių kainos gana stabilios ir nedidelės: štai agurkų kilogramas – 2 litai, pomidorų galima buvo gauti už tiek pat (tai yra, mažiau nei už eurą).
Tačiau praėjus 20 metų maisto kainose stabilumo trūko, o pirkėjus suerzino agurkų kaina – šių metų vasarį pirmasis lietuviškų agurkų derlius kainavo 9 eurus už kilogramą.
Apskritai, 2022–2023 metų sandūra buvo maisto prekių infliacijos pikas. O neseniai Lietuvoje matytos agurkų ir paprikų kainos, pavertus į litus, išties atrodytų įspūdingai: 31 litas už kilogramą.
Infliacija Lietuvoje 1998–2023 metais:
Pateikiame keletą 2002 metų spalį skelbtų kainų ir lyginame jas su kainų stebėjimo portalo Pricer.lt šių metų lapkričio pabaigoje fiksuotomis didžiausių prekybos tinklų kainomis bei internete dabar skelbiamomis prekybininkų kainomis. Taip išvengiame sezoniškumo įtakos.
Palyginimas apytikslis, pasirinktos mažiausios prieinamos kainos (žvaigždute pažymėtos prekių kainos bendrai iš 1999–2003 metų laikotarpio. Euro ir lito kursas: 3,4528):
Medus nėra pigus produktas, bet štai 1999 metų vasarį Kalvarijų turguje kainavo po 25–30 litų už kilogramą. Medaus kilogramas šiuo metu gali kainuoti 7–9 eurus.
1999 metų rugsėjį sostinės Kalvarijų ir Halės turgavietėse pirkėjus viliojo didelis grybų pasirinkimas: ant prekystalių buvo siūlomi kazlėkai, baravykai, raudonikiai, ūmėdės ir kalpokėliai.
Už lėkštelę kazlėkų buvo prašoma 2–2,50 lito, voveraitės kainavo brangiau – 6 litus, o už nedidelę penkių rudagalvių baravykų krūvelę norėta 4–5 litų.
2002 metų spalį skelbta, kad šilbaravykių kilogramas kainuoja 5 litus, kazlėkų – 4 litai, o voveraitės 7-8 litai už kilogramą.
Praėjus dviem dešimtims metų, šiemet liepą „Delfi“ rašė, kad už pirmųjų voveraičių kilogramą buvo prašoma 15 ar net 25 eurai.
Halės turgavietėje 2001 metų vasarą pradėjo veikti rekonstruota žuvies parduotuvė, kurios atnaujinimas kainavo maždaug apie 100 tūkst. litų. Čia prekiauta iš Klaipėdos pristatyta šaldyta ar rūkyta žuvimi. Kaip matyti iš nuotraukų, šalto rūkymo skumbrės kilogramas kainavo 10,15 lito – beveik 3 eurus.
2002 metų vasarą minėtose turgavietėse buvo gausu miško ir sodo uogų, vaisių, daržovių. Kaip skelbė naujienų agentūra, vasaros karščių prisirpintos bruknės kainavo 3, mėlynės – 3,5 lito už kilogramą, tai yra, apie eurą.
2002 metų spalį obuolių kilogramą galima buvo įsigyti ir už 0,5 lito, dabar gi šalyje pigiausi obuoliai įvardijami 0,58 euro.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vaidas Gaidelys teigia, kad išsamus kainų lyginimas reikalauja įvertinti ne vieną veiksnį.
„Reikia lyginti žmonių perkamąją galią, infliacijos tempus ir, galų gale, tų produktų bendrą situaciją rinkoje, augimo priežastis.
Reikia lyginti taip pat su užsieniu – kokios ten augimo priežastys, kad suprastume, kas pas mus yra“, – „Delfi“ komentuoja V. Gaidelys.
Beje, 1998 metais buvo kilusi Rusijos ekonomikos krizė. Profesorius V. Gaidelys sako, Lietuva tuo metu gana aktyviai prekiavo Rusijos rinkoje ir tai turėjo poveikį gyventojų pajamoms.
Iš tiesų, realusis darbo užmokestis paskesniais metais smuktelėjo, kaip ir per 2008–2009 metų finansinę krizę.
Atlyginimų augimas Lietuvoje (su jų augimu didėjo ir gyventojų perkamoji galia, tačiau pernai ji pastebimai krito dėl rekordinės infliacijos):
Tad atlyginimai per pastaruosius du dešimtmečius šalyje augo, bet ir šios aplinkybės nepakanka vertinant situaciją.
„Augo, tačiau reikia žiūrėti bendrą kontekstą, ne tik maisto produktų kainų augimą, bet ir energetikos išteklių kainų augimą, reikia žiūrėti, kokia našta tenka sumokėti paskolas, maistui nusipirkti ir taip toliau.
Geriausia turbūt lyginti proporcijomis su užsieniu – kas yra Vakarų valstybėse ir pažiūrėti, ką mūsų gyventojai gali įsigyti už tą pinigų sumą“, – teigia ekonomistas.
Portalo Pricer.lt kainų krypties vadovas Petras Čepkauskas teigia, kad pastaruoju klausimu situacija Lietuvoje pagerėjo, tačiau nėra ideali.
„Jeigu neklystu, 1990 metais pradėjome nuo to, kad pusę savo pajamų išleisdavome maistui, tai žvėriška dalis, praktiškai gyvenome pavalgyti ir komunalinėms“, – komentuoja ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį statistiką, kurioje matyti, kad per pandemiją išlaidų maistui dalis Lietuvoje buvo mažiausia nuo 1996 metų. Savo ruožtu 1999–2003 metų laikotarpiu išlaidos maistui sudarė didesnę dalį nei 2023 metais:
Pasak jo, išsivysčiusios šalys, tarkime, Vokietija, Airija maistui išleidžia 10–11 proc. nuo savo išlaidų.
„Turime Vokietijos kainų lygį, perlipome Europos Sąjungos vidurkį.
Reiškia, praktiškai daugiau negu dvigubai išleidžiame maistui. Kad maisto atžvilgiu atsistotume į paritetą su Europa, pas mus pajamos turėtų kilti dvigubai“, – sako P. Čepkauskas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą