Prokuratūra 2022 metais buvo nutraukusi tyrimą dėl Šarūno Stepukonio į sąskaitą gautų 3,9 mln. eurų: dabar vėl atnaujino

Pasak prokuroro, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šią savaitę jis buvo atnaujintas.

„Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo organizuojamas FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal UAB „Paysera LT“ pranešimą dėl įtartinos finansinės operacijos. Daugiau „Paysera“ pranešimų Vilniaus apygardos prokuratūroje ar jų pagrindu pradėtų tyrimų nebuvo. Kalba ėjo apie 2022 m. kovo pabaigoje į Šarūno Stepukonio sąskaitą įvykusį bankinį mokėjimą iš Lenkijos įmonės. Mokėjimo suma 3,9 mln. eurų”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė J. Laucius.

„Šios lėšos buvo, iš pradžių, įšaldytos pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka. Vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo joms taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1-ąją dalį, kur kalbama apie nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą. Kalbant paprastai, dėl pinigų plovimo”, – sakė J. Laucius.

Tačiau J. Laucius tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, paaiškėjus „esminėms aplinkybėms“, kurios nebuvo žinomos anksčiau.

„Šiame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras 2022 m. rugpjūčio pradžioje priėmė sprendimą, jį nutraukti. Iš nutarimo argumentų visumos matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pinigų plovimo valdybos išvadas, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus rašytinius duomenis, taip pat – paties Š. Stepukonio, kuris šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas“, – aiškino jis.

Tyrimą atnaujino

Prokuratūra penktadienį išplatino pranešimą, kuriame priminė, kad 2023 m. lapkritį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, labai didelės vertės privataus kapitalo fondo „Baltcap AS“ bei tiesiogiai ir netiesiogiai šiam fondui priklausančių įmonių turto ‒ daugiau nei 20 mln. eurų, pasisavinimo.

„Nustatyta, kad abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės. (...)

Todėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras šias naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir nustatytos priimant prokuroro 2022 m. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertino kaip paaiškėjusias esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kurios pagrindžia būtinybę byloje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, tęsti baudžiamąjį persekiojimą.

Konstatavus, jog byloje egzistuoja šis ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. rugpjūčio mėn. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo panaikintas ir šis ikiteisminis tyrimas atnaujintas“, – rašoma pranešime.

Apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą pranešta Europos prokuratūrai, kontroliuojančiai ikiteisminį tyrimą dėl labai didelės vertės turto pasisavinimo.

„Manome, kad Š Stepukonis, pasinaudodamas galimybe ir savo einamomis pareigomis, pasisavino per 27 mln. eurų. Tas tyrimas buvo atliekamas kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, organizuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros, tačiau šių metų sausį buvo priimti sprendimai, kad ikiteisminis tyrimas buvo perduotas atlikti į FNTT. Jo organizavimą perėmė Europos prokuratūra“, – spaudos konferencijoje pridūrė FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas.

FNTT direktoriaus pavaduotojais Audrius Valeika penktadienį žurnalistams dar aiškino, kad pinigų plovimo prevencijos sistema Lietuvoje susideda iš kelių sektorių.

„Tai ne tik finansų įstaigos, bet ir auditoriai, antstoliai, notarai, advokatai, patikros ir bendrovių steigimo, administravimo paslaugų tiekėjai, nekilnojamojo turto agentai, asmenys, kurie verčiasi komercine-ūkine veikla, apimančia prekyba turto per 10 tūkst. eurų, virtualių valiutų operatoriai, investicinės bendrovės, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys“, – vardijo jis.