Registrų centro skandalas nesibaigia: parlamentarai spręs dėl specialiosios komisijos

Nekilnojamojo turto registro įrašų, ar valstybės institucijos užtikrino pakankamą kibernetinę apsaugą ir kodėl visuomenė apie incidentą buvo informuota tik po kelių mėnesių.

Apsispręs, ar sudaryti laikinąją komisiją

Parlamentarai antradienį spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją.

Šią iniciatyvą gegužės pabaigoje pristatė tuometinių trijų opozicinių frakcijų – konservatorių, demokratų ir liberalų seniūnai.

Kartą ji nesulaukė reikalingo Seimo narių palaikymo ir po pateikimo buvo grąžinta tobulinti.

Kiek pakoreguotam nutarimo projektui parlamentarai po pateikimo praėjusią savaitę pritarė.

Jį palaikė konservatorių ir liberalų bei iš valdančiosios daugumos neseniai pašalintos „Nemuno aušros“ atstovai, į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai, taip pat – Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Prieš balsavo arba susilaikė valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“.

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė sieksiantis naujuosius koalicijos partnerius demokratus įtikinti į klausimą žiūrėti kitaip.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius tikino, kad tyrimo tikslas yra ne „raganų medžioklė“, o atsakymų rezonansinėje istorijoje paieška.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad tyrimo komisija aiškintųsi, kodėl nebuvo algoritmų ir saugiklių valstybės duomenims nuo kibernetinės atakos apsaugoti.

Parlamentiniu tyrimu siekiama atsakyti į 19 klausimų, jie daugiausia orientuoti į politinės atsakomybės paiešką, taip pat – ar RC ir kitų institucijų taikytos kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos, ar atsakingos institucijos reagavo operatyviai, atliko reikiamus auditus, ar incidentas neįvyko dėl darbuotojų aplaidumo.

Tyrimu taip pat siekiama nustatyti grėsmes nacionaliniam saugumui.

Pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus

Per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kodėl apie duomenų vagystę neinformuota visuomenė ir kas priėmė sprendimą nukentėjusiesiems nepranešti, kad jų duomenys pateko pas trečiuosius asmenis.

Be kita ko, būtų keliamas klausimas, kaip suvaldyti incidento žalą, pavyzdžiui, apsaugoti žvalgybos pareigūnus, karininkus, valstybės tarnautojus.

Generalinė prokuratūra gegužę pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą iš RC.

Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras.

Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.