Rimantas Mockus: neturime aiškaus teisinio reguliavimo ir sprendimų, kaip turi būti apsaugoti teisėjai

„Situacija, kuomet teisingumą vykdantis teisėjas darbo vietoje yra sužalojamas ar kitaip žeminamas, yra negalima ir netoleruotina. 

Mes jau turėjome ankstesnius atvejus, kuomet panašūs incidentais buvo kilę. Ir štai po diskusijos su gerbiamu (Kauno apylinkės teismo – ELTA) pirmininku, išsigrynino situacija, kad, vis dėlto, neturime aiškaus teisinio reguliavimo, o kai nėra aiškaus teisinio reguliavimo – reiškia, mes neturime ir sprendimų, aiškaus algoritmo, kaip turi būti apsaugota teisėjų, kitų proceso dalyvių fizinė apsauga teisme“, – ketvirtadienį atvykęs į Kauno apylinkės teismą žurnalistams sakė R. Mockus.

„Man labai apmaudu, kad ankstesnės Vyriausybės (...) neišsprendė šio klausimo, nebuvo pakankamai proaktyvios šiuo klausimu ir turime tokias besikartojančias situacijas“, – apgailestavo jis.

Teisingumo ministras atvyko į Kauno apylinkės teismą po išpuolio prieš šio teismo teisėją. R. Mockus nurodė, jog susitiko su nukentėjusiąja.

„Dėkui Dievui, kad sužalojimai, kuriuos patyrė teisėja, pirminiu vertinimu, nėra tokie stiprūs. Visa tai parodys ekspertizės, kuria mes turėsime ir susipažinsime vėliau“, – teigė jis.

R. Mockus priminė, jog Teisingumo ministerijai jau pavesta sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, siekiant ieškoti būdų, kaip užtikrinti maksimalų teisėtvarkos procesų dalyvių saugumą.

„Šis klausimas turi būti spręstinas nedelsiant. Tai yra mano, kaip teisingumo ministro, pažadas teismų bendruomenei, žiūrėdamas jiems tiesiai galiu pasakyti – dėsiu maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinta teisėjų, notarų, visų, kurie procese, fizinė apsauga“, – įsipareigojo jis.

Dėmesį svarsto sutelkti į rizikingiausių teismų apsaugą

R. Mockaus teigimu, siekiant užtikrinti teisėjų fizinę apsaugą, panašių bylų nagrinėjimo metu teismo rūmuose turėtų dirbti prižiūrėtojai.

„Tokios kategorijos bylose jau turėtų atsirasti asmuo, kuris kontroliuotų arba prižiūrėtų procesą posėdžio metu teismo rūmuose“, – sakė jis, pažymėdamas, kad vienas iš variantų galėtų būti apsaugos darbuotojų pasitelkimas, tačiau dėl tikslios pareigybės formos dar bus diskutuojama.

Visgi, paklaustas, ar tam yra įmanoma rasti tinkamą finansavimą, ministras svarstė, kad dėmesį būtų galima sutelkti į rizikingiausių teismų apsaugą.

„Klausimų kėlimas, ar rasime lėšų, ar ne, yra ydingas, mano vertinimu, nes kalbame apie teisėjų fizinį saugumą. (...) Tačiau suprantama, kad tokių galimybių gali nebūti“, – sakė R. Mockus.

„Turėtume pasinagrinėti ir būtent tam tikrų bylų neskirti į vienus ar kitus rūmus arba, gavus informaciją, indikuoti, kad tam tikroje byloje gali būti panaši situaciją, kad ji vis dėlto būtų nagrinėjama pagrindiniuose rūmuose, nes jie yra aktyviau pasiruošę tokioms situacijoms, tokių įvykių užkardymui“, – apie galimus sprendimus kalbėjo jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme vykusio posėdžio metu buvo sumušta teisėja Vita Padriezaitė. 

Jai skelbiant nutartį, kuria atmestas kaltinamojo prašymas dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, kaltinamasis reagavo agresyviai – paeiliui į teisėją metė tris kėdes.

Vėliau, iškvietus policijos pareigūnus pagalbos mygtuku ir teisėjai su sekretore bandant iš posėdžių salės pasitraukti, pasivijęs teisėją kaltinamasis jai dar smogė kumščiu. Teisėja patyrė sumušimus, ji buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių medikų.

Įtariamasis sulaikytas konvojaus pareigūnų. Tai – 37 metų Panevėžio apskrities gyventojas Vilmantas Juodelė. Policijai jis yra žinomas, anksčiau teistas.

Pasak Kauno policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės, ketvirtadienį vykusio posėdžio metu įtariamasis, Kaune nagrinėjamoje byloje kaltinamas dėl smurto įkalinimo įstaigoje, buvo blaivus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nepagarbos teismui. Eltai susisiekus su nukentėjusia teisėja, ši minėjo, kad yra darbo vietoje.