Drėgmės stygius ir "grafo" neabejingumas mirštantiems medžiams-jis-viena iš pradinių grandžių padedanti medžiams greičiau pereitiiš vertikalis padėties į horizontalią taip gamtoje būtu atstatyta mitybinė terpė sudygti savaiminiam miškui .
Tačiau laikas pinigai ir miškų įsisavintojams(taip dabar vadinami miškininkystės ūkvedžiai) tai dar viena pasipelnymo gysla.
Plyni kirtimai ,dideli plotai,užuoganų nepaisymas atveria kelią vėja ms ir saulei kurie išdžiovina paklotę ir sullyg diena žemina gruntinio vandens lygį. "Grafo " pažeisti seni -aukšti medžiai sudaro žymų pavėsį ir ženkliai sumažina pažemini vėjo greitį kas ženkliai sumažina vandens garavimą iš dirvožemio. Natūraliai priešmėlio dirvožemyje susiformavę miškai nėra giliai ileidę šaknis ir juos tvirtai laikė ir maitino drėgnas ir maistingas viršutinis sluoksnis,todėl šaknys formavosi paviršiuje . Palaipsniu žemėjant gruntini vandens horizontui,(melioracijos atnaujinimai,užtvankų griovimai,pelkių naikinimas, hemizacinė žemdirbystė dideliuose plotuose ir t.t) sumažino kibumo-vartumo koeficijentą ko pasekje medžiai virsta iš šaknų nuo medžiams- nedidelių vėjų. Miškai" sanitariškai" išretinami , tad tampa dar labiau prapučiami, dėl savo ploto mažumo.
Lietuvos miškus apsėdo kur kas baisesnis "topografas"-tai- tarptautinių korporacijų piniginiai interesai. Lietuva tapo kolonija kurios išteklių sąvininkai-tauta, seniai nebevaldo ir ūkiškai nebetvarko