Jei pataisos bus priimtos, bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.
Todėl kuo daugiau negalią turinčių žmonių galės dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jiems tinkamą darbo vietą, o darbdaviai galės pritaikyti darbo vietą ir aplinką tokiems žmonėms.
Subsidija darbo asistento išlaidoms siektų 62 proc. minimalaus valandinio atlygio (2,77 euro) už kiekvieną asmenį. Jo paslaugomis galėtų naudotis darbingo amžiaus neįgalieji bedarbiai, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumo lygis.
Parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti neįgaliesiems negalėtų viršyti 4,7 minimalios algos, kuri dabar siekia 730 eurus.
Šias lėšas būtų galima panaudoti patalpų remontui, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios neįgalus darbuotojas nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas. Šiais atvejais subsidija būtų skiriama ne dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad dabartinis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso, yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti tokius darbuotojus specialaus statuso neturintiems darbdaviams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie 147 tūkst., iš jų dirbo tik 29 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą