Seimas po prezidento veto priėmė naujos redakcijos Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą

Už tai, kad atnaujinta projekto redakcija įsigaliotų įstatyme balsavo 95 Seimo nariai, 4 prieštaravo ir 15 susilaikė.

Tiesa, pirmiau vyko balsavimas dėl to, ar įstatymą priimti tokį, koks jis buvo be prezidento pakeitimų, tačiau Seimas tam nepritarė – už balsavo 37, prieš – 59 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Anksčiau parlamente šio įstatymo projektas praėjo visus tris balsavimo etapus, visgi praėjusią savaitę jis buvo vetuotas, nes prezidentas teigė, kad priimtas projektas atveria galimybes į šalies teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.

Skelbta, kad taip pažeidžiamas Konstitucijos 137 straipsnis, kuris numato, jog draudimas Lietuvoje būti masinio naikinimo ginklams yra „absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“.

„Siūloma pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad būtų aiškiai uždraustas laivų su branduoliniu ginklu įplaukimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą be jokių išimčių, (…) o laivų su branduolinėmis jėgainėmis atveju palikti ribotą išimtį, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, – teigiama naujos redakcijos projekte.

Įstatymą Seimui anksčiau pateikusi Susisiekimo ministerija Eltai teigė pastabų iš institucijų dėl šios nuostatos derindama projektą nesulaukusi.

Visgi naujame projekte nurodyta, kad šiuo atveju, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui nepateikus pastabos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, nesuveikė parlamento vidinė prevencinė kontrolės sistema.

Projektu įvykdyta Klaipėdos jūrų uosto pertvarka

Kaip skelbta anksčiau, dabar dar kartą priimtais Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.

Keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai bus sprendžiami Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai deleguojami Susisiekimo ministerijai.

Kaip anksčiau yra teigusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pokyčiai padės užtikrinti vienpakopį uosto valdymą, kuris yra paprastesnis nei dabartinis, leistų efektyviau organizuoti sprendimų priėmimą ir atitiktų Akcinių bendrovių įstatymą.

Taip pat numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.

Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.

Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, pakeistas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas – uosto žemės naudotojai dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.

ELTA primena, kad Klaipėdos uostas ketina 100 hektarų – iki 657 hektarų – išplėsti savo pietinę dalį. Kaip sakė uosto generalinis direktorius Algis Latakas, projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų.

Plėtrą pabaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.