Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų.
Kviesdamas balsuoti už Švedijos prijungimą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Švedija atlaikė spaudimą, grasinimus iš Rusijos ir priėmė suverenų sprendimą.
„Norėčiau pasveikinti Švediją atlaikius tą spaudimą, kurį šalis patiria kaip suvereni valstybė, nes Rusija prieš gerą pusmetį išsakė aiškius ir konkrečius grasinimus ir NATO šalimis apie tai, kad jokia valstybė negalėtų ir neturėtų prisijungti prie NATO gynybinio aljanso (...).
Ir aš sveikinu tą pasirinkimą, suverenios tautos priima suverenius sprendimus“, – posėdžio metu sakė A. Anušauskas.
Ministras taip pat kvietė balsuoti už Suomijos prisijungimą prie NATO, jam antrino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
„(...) Suomijos apsisprendimas tokiu metu, ir vėl gi netylant grasinimams iš Rusijos, yra nepaprastai svarbus. Ir svarbus ne tik Suomijai, svarbus yra ir mums, nes NATO organizacija iš visų šalių reikalauja bendrų pastangų skiriant bendrus pajėgumus, numatant bendrą veikimą.
Suomijos patirtis ir NATO šalių patirtys viena kitą labai reikšmingai papildys ir stiprins mūsų regiono, tiesą sakant, ir visos Europos saugumą“, – teigė A. Anušauskas.
„Labai džiaugiuosi dėl Suomijos apsisprendimo, dėl pačios tautos, valstybės apsisprendimo jungtis į NATO. Antra, sveikinu NATO kvietimą Suomijai tapti Aljanso nare ir neabejoju, kad Suomija bus patikima mūsų sąjungininkė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje.
Paskutinis dalykas, viliuosi, kad kitais metais, kai Vilniuje vyks NATO „summitas“, NATO narėmis bus ne 30, o 32 valstybės“, – sakė URK pirmininkė.
Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad Švedijai ir Suomijai jungiantis į NATO Lietuva tampa dar saugesne šalimi investicijoms.
„Prisijungti prie NATO nusprendusios valstybės į šią organizaciją ateina labiau ne kaip saugumo vartotojos, o kaip tiekėjos, turinčios modernias ir gerai organizuotas karines pajėgas – tai reikšmingai padidins saugumą visame Baltijos jūros regione“, – pranešime spaudai teigė ji.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.
Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.
Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.
Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.
Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą