Petras Gražulis

Seimas sudarė komisiją dėl imuniteto panaikinimo Gražuliui, dalis opozicijos nedalyvaus

Seimas ketvirtadienį sudarė tyrimo komisiją dėl teisinio imuniteto panaikinimo Seimo nariui Petrui Gražuliui, į ją deleguoti savo atstovus atsisakė opoziciniai „valstiečiai“, demokratai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė.

Dirbti šioje komisijoje iš opozicijos atstovų sutiko tik Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, ji delegavo Kęstuti Vilkauską. 

Už komisijos sudarymą balsavo 75 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Ji išvadą turės pateikti iki lapkričio 7 dienos.

Ketvirtadienį Seimas išklausė generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi dėl P. Gražulio teisinio imuniteto panaikinimo, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.

Pagal Seimo statutą, išklausius prokuroro kreipimąsi reikia sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar yra pagrindas naikinti imunitetą, ar parlamentaras nėra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų.

Teisę savo atstovus siūlyti į tokią komisiją turi visos parlamento frakcijos. Šiuo atveju ja pasinaudojo tik valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcija bei opoziciniai socialdemokratai.

Kitų opozicinių frakcijų atstovai tvirtino šiame prokurorės kreipimesi dėl P. Gražulio įžvelgiantys politinę potekstę.

„Jeigu mes su jumis dabar paskaičiuotume, kiek Seimo darbo paaukota, kad sunaikintų Petrą Gražulį, aš jums galiu pasakyti, kad ta suma jau siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Dainius Kepenis.

„Kiek mūsų valanda kainuoja, kai čia sėdi 140 žmonių, kiek kainuoja svarstymai, jau viršijame 100 tūkst. eurų tą laiką, kurį gaištame Petrui čia svarstydami.

Už tą 100 tūkst., mes galėjome, o duok Dieve, kiek gerų darbų padaryti, bet jų nepadarėme, kadangi kažkas nori susidoroti su savo nepatinkančiu oponentu. Nėra kito varianto“, – teigė jis.

„Dar neteko matyti, kad už kalbas Seime būtų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Kur mes ritamės?“ – klausė Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius.

Seimo posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Jurgis Razma ragino Seime nei atlikti ikiteisminio tyrimo, nei surengti teismo, o leisti dirbti atsakingiems pareigūnams.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat siūlė leisti teisėsaugai dirbti savo darbą.

„Seimas neturi tapti priedangos organizacija, kuri gali leisti ar neleisti. (...) Neturime tapti ta organizacija, kuri uždraus teisėsaugai vykdyti savo Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus“, – tvirtino jis.

Laisvės partijos pirmininkė ekonomikos ir inovacijos ministrė Aušrinė Armonaitė generalinės prokurorės kreipimąsi vadino istoriniu įvykiu, pergale, nes tai rodo, kad net iš aukščiausių tribūnų negalima tyčiotis iš kitų žmonių.

Generalinė prokurorė ketvirtadienį Seimui sakė, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos, vaizdo įrašai, lingvistinė ekspertizė rodo, kad Seimo narys P. Gražulis galimai viešai tyčiojosi ir niekino LGBTIQ žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos.

„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys (...) leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis 2022 metų gegužės 26 dieną apie 12 val. kalbėdamas viešai Seimo patalpose galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio antroje dalyje – viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos“, – teigė N. Grunskienė.

Pasak jos, minėtame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiais pripažinti penki asmenys bei viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“.

P. Gražulis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, bet, anot prokurorės, duoti parodymus jis atsisakė, tvirtindamas, kad savo kaltės neįžvelgia.

Ketvirtadienį Seime žurnalistams parlamentaras taip pat sakė neketinąs atsiprašyti nukentėjusiųjų, nes kalbėdamas su jais tiesiog citavęs Šventąjį raštą.

Generalinės prokurorės teigimu, nepanaikinus P. Gražulio imuniteto, tolesnis bylos tyrimas neįmanomas.

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą. 

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Šių metų lapkričio 7 dieną galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder