Seime – pirmas žingsnis, iš Konstitucijos išbraukiant nuostatą dėl branduolinio ginklo draudimo

Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o šeši susilaikė.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.

Pakeitimus pristatęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog NATO branduoliniai pajėgumai yra patikimą atgrasymą užtikrinanti kolektyvinės gynybos dalis, kuri mažina plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką.

„Atsižvelgiant į tai, kad NATO branduolinis skydas yra vienas iš esminių Aljanso atgrasymo pagrindų, konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos teritorijoje būti branduoliniams ginklams kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju, neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesų“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Kaimyninių valstybių pavyzdžiu

Jis tikino, jog kaimyninės valstybės panašaus pobūdžio apribojimų neturi. Anot politiko, juos birželį panaikino ir Suomija.

„Pažymėtina, kad nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų, dislokuojant branduolinius ginklus, kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju“, – akcentavo parlamento vadovas.

„Mes negalime likti (...) silpnąja grandimi visoje atgrasymo sistemoje. Turime apsispręsti labai tiksliai ir drąsiai, kad mes esame lygiaverčiai partneriai ir turime visas sąlygas, nes dėl saugumo garantijų vyksta vidinė tam tikra konkurencija, o turint tokius apribojimus, mes tampame ta silpnąja grandimi“, – teigė jis.

Iniciatyvą keisti Konstituciją pasirašė pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, siūlymo neparėmė nė vienas „Nemuno aušros“ politikas.

Aštuoni pastarosios politinės jėgos parlamentarai antradienį balsavo prieš, penki susilaikė. Prieš pakeitimus taip pat buvo „valstietis“ Valius Ąžuolas bei du Mišrios Seimo narių grupės politikai, vienas šios frakcijos politikas susilaikė.

Ragino rengti referendumą

Dalis prieš balsavusių parlamentarų klausė, kodėl šis klausimas nėra sprendžiamas referendumu.

„Sakykite, kas bendro tarp demokratijos ir referendumo galimybės eliminavimo, taip pat patriotiškumo ir žmonių eliminavimo iš svarbiausio konstitucinio straipsnio išėmimo?“ – kalbėjo „aušrietis“ Aidas Gedvilas.

J. Oleko teigimu, šiuo klausimu referendumo balsavimas nėra būtinas.

„Mūsų iniciatyva, kaip atsakingų politinių lyderių, man atrodo, yra svarbi ir, žinant, kokia yra situacija, tai galima padaryti ir be referendumo“, – teigė jis.

Pakeitimai toliau bus svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete, jie į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
 

Dėl šio klausimo praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda buvo surengęs susitikimą su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais.

Po jo pranešta, kad aukščiausi šalies politikai sutarė, jog nuostatą, draudžiančią branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, reikia išbraukti iš pagrindinio šalies įstatymo.

Toks poreikis argumentuojamas pakitusia geopolitine aplinka. Anot šalies vadovo, Lietuva liko praktiškai vienintelė valstybė NATO aljanse, kuri pati yra nusistačiusi draudimą dėl tokio ginklo dislokavimo savo teritorijoje.

Valdančiųjų teigimu, šalis, net ir pakeitus Konstituciją, toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir kitų konvencijų, kurias šalis yra pasirašiusi.

Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.

Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.