Šimonytė: vien energetikos išteklių sąskaitų amortizavimo modeliui reikės apie 1 mlrd. eurų

Tačiau, prieš pirmadienį planuojamą susitikimą su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, ministrė pirmininkė kol kas sakė negalinti patiksinti, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis.

„Manau, kad su prezidentu tiesiog apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias yra pagalvojusi Vyriausybė, jos panašiai atrodo ir prezidentui“, – pirmadienį po susitikimo su Liuksemburgo premjeru surengtoje spaudos konferencijoje užsiminė I. Šimonytė.

Anot Vyriausybės vadovės, konkrečių detalių dėl pagalbos priemonių, skirtų energetikos kainų šoko amortizavimui, kol kas viešai atskleisti nėra įmanoma, kadangi dėl neapibrėžtumo rinkoje ir kainų šuolių, sumos, kurių reikės iš biudžeto, taip pat gali smarkiai pasikeisti.

„Patys matėt, kad per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos staiga šoktelėjo beveik iki 350 eurų už megavatą. Ir buvo tokių savaičių, kai jos panašiu tempu nukrito. Tai akivaizdu, išsidėlioti labai aiškią būsimų kainų perspektyvą 2023 m. nebus labai lengva“, – aiškino ji.

Premjerė pabrėžė, kad neskaičiuojant kitų, gyventojų pajamas didinančių priemonių, vien energetikos priemonėms iš biudžeto reikėtų arti milijardo siekiančių išlaidų augimo.

„Vien energetikos išteklių sąskaitų amortizavimo modeliui (nesakau, kad sumažinimo, įšaldymo, nes to padaryti tikrai nepavyks, bet kainų augimo amortizavimui) bent jau dabartiniais skaičiavimais reikės sumų, kurios yra labai panašios į 1 mlrd. eurų“, – akcentavo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, kaip praėjusią savaitę teigė I. Šimonytė, reikėtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.

Pirmadienį numatytas prezidento G. Nausėdos ir ministrės pirmininkės I. Šimonytės darbo susitikimas.