Siūlo receptą prisivilioti darbuotojus: užtektų pagerinti darbo sąlygas, pakelti atlyginimus ir įvyktų stebuklas

I.Ruginienė pabrėžė, kad nors ilagalikių bedarbių skaičius siekia rekordines aukštumas, darbo vietų yra mažiau nei bedarbių. „Darbo vietų pasiūla kelis kartus atsilieka nuo registruotų bedarbių skaičiaus. Kaip besistengtume, visiems laisvų vietų neužteks. Šiai dienai turime beveik 200 tūkst. bedarbių, o laisvų darbo vietų apie 60 tūkst.“, – pranešė ji.

Darbuotojų atstovė neatmetė, kad kritinę situaciją darbo rinkoje paskatino pandemijos poveikis, tačiau, jos manymu, daugelis patiriamų problemų yra įsisenėjusios.

„Vyresnio amžiaus žmonėms darbą susirasti buvo sunku ir anksčiau, dabar tai tapo dar sunkiau. Žmones skaudina darbdavių kuriami naratyvai, kad darbo ieškantys žmonės nenori dirbti. Dar keisčiau atrodo pasakojimai, kad darbuotojai nenori grįžti iš prastovų, nors tai visiškai priklauso nuo darbdavio, nes jis įveda ir atšaukia prastovas. Darbuotojai nuleidžia rankas, nusivilia ir patiria emocinį stresą“, – piktinosi I.Ruginienė.

Kalbas apie pašalpomis besidžiaugiančius ir dirbti nenorinčius bedarbius ji pavadino visuomenės klaidinimu ir pabrėžė, kad šiuo metu darbo jėgos labiausiai trūksta, pasak jos, ilgą laiką darbuotojus išnaudojusiame paslaugų sektoriuje.

„Kas labiausiai kalba apie trūkstamus darbuotojus? Paslaugų sektorius. Tai tos sritys, kurios ilgą laiką išnaudojo darbuotojus – nebūdavo apskaitomi viršvalandžiai, reguliuojamas darbo krūvis. Normalu, kad atėjo laikas, kai darbuotojai vertina darbo vietas ir tokiomis sąlygomis grįžti nenori. Darbo užmokestis irgi yra svarbus, tačiau darbdaviai tam priešinasi. Kai kur užtektų pagerinti darbo sąlygas, pakelti atlyginimus ir įvyktų stebuklas – darbuotojai išsirikiuotų prie durų“, – aiškino I.Ruginienė.

„If“ draudimo bendrovės atlikta apklausa atskleidė, kad 51 proc. darbuotojų yra nepatenkinti savo darbo vieta ne tik dėl atlyginimų, bet ir psichologinės atmosferos.

„Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos, ką reikėtų padaryti, kad žmogus taptų patenkintas savo darbo vieta, rezultatai mane nustebino, nes pirmoje vietoje buvo psichologinė atmosfera. Taigi, svarbu ne tik geras atlyginimas, bet ir psichologinė atmosfera“, – dėstė darbuotojų atstovė.

Pasak jos, ateityje daugiau dėmesio teks skirti persikvalifikavimui, tačiau šiuo metu svarbu optimizuoti Užimtumo tarnybos veiklą. „Tam, kad darbo paieškos taptų efektyvesnės, reikėtų padidinti Užimtumo tarnybos darbuotojų skaičių. Šiuo metu vienas Užimtumo tarnybos darbuotojas per mėnesį turi aptarnauti 700 klientų. Mes paskaičiavome, kad tokiu atveju vienam žmogui yra skiriamos 5 minutės. Tai koks čia individualus požiūris?“, – klausė I.Ruginienė.

Anot darbuotojų atstovės, darbo ieškančiam žmogui reikalinga įvairialypė pagalba: motyvacija, psichologinė pagalba, galimybė persikvalifikuoti. „ Praeitą savaitę sulaukėme vyresnių nei 55 metų darbuotojų skambučių, kurie sako norintys dirbti, tačiau darbdaviai dėl amžiaus jų nepriima“, – prisiminė I.Ruginienė.

Skaudžiausi pavyzdžiai, pasak pašnekovės, yra susiję su darbuotojais, visą gyvenimą pradirbusiais gamybos sektoriuje, tačiau dėl amžiaus praradusiais darbą ir nebegalinčiais įsilieti į rinką.

„Ilgą laiką dirbdami sunkiomis sąlygomis, jie išnaudojo sveikatos resursus ir, sulaukę vyresnio amžiaus, nebegali daugiau dirbti. Ką tokiu atveju daryti? Nurašyti ir palikti likimo valiai? Sugrįžti į tas pačias darbo vietas jie negali, nes neturi sveikatos.

Labai svarbu nuo pat jaunystės iki pensinio amžiaus išsaugoti darbuotojų sveikatą. Jei ir toliau vartosime darbuotojus, o po 5-7 metų išmesime kaip suvartotą prekę, atsidursime prie socialinės krizės ribos. Reikia reguliuoti darbo krūvius, skirti didesnį dėmesį vyresnio amžiaus darbo ieškantiems žmonėms“, – įsitikinusi I.Ruginienė.