Miškas

Siūloma steigti Strėvininkų draustinį: būtų saugomi ąžuolynai, niūriaspalvis auksavabalis

Aplinkos ministerija siūlo įsteigti 320 hektarų ploto Strėvininkų valstybinį botaninį-zoologinį draustinį. Jame randamos trys gamtinės vertybės: dvi buveinės ir viena prioritetinės apsaugos vabalų rūšis.  

Draustinis apimtų teritoriją, kurioje yra apie 48 ha sengirei artimų senųjų ąžuolynų, 14 ha miškais apaugusių griovių ir šlaitų bei 6,3 ha plote aptinkamas niūriaspalvis auksavabalis. 

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Tomas Tukačiauskas, draustinio vietovė ypatinga, nes joje yra dviejų upelių – Strėvos ir Limšiaus bei ir jų intakų slėnis, išsiskiriantis tuo, kad mažai paliestas žmogaus. 

Būsimame draustinyje nėra nė vienos sodybos, tik privatūs miškai ir pievos.  

„Upelių slėnius mažiau paveikė melioracija, žemės ūkis ir ta pati miškininkystė, užtat ten ir išliko senieji miškai ir tos vertingiausios buveinės. Tiesiog jų nereikėjo sausinti, sunku buvo iškirsti. Būtent dėl šitų gamtos specifinių geografinių sąlygų ir išliko tokie senieji miškai, kurie yra artimi sengirėms, nepraradę savo tų gamtinių vertybių“, – BNS pasakojo T. Tukačiauskas.  

Pasak jo, ši teritorija labai svarbi ir visoje Europos Sąjungoje saugomiems niūraspalviams auksavabaliams, kurie mėgsta senuosius ąžuolynus, o jų dabar Lietuvoje nedaug belikę.

„Jeigu šis vabalas aptinkamas, reiškia, kad šitie miškai yra artimiausi sengirei“, – teigė T. Tukačiauskas. 

„Turi būti seni ąžuolynai, reti, gerai apšviesti saulės. Kai vyksta intensyvus miškų ūkis, medžiai susodinami tankiai, kad užaugtų daugiau medienos. Jeigu ir bus ąžuolų, bet tankiai, nepaisant, kad jie bus seni, ten negyvens niūraspalvis auksavabalis. Jis gali gyventi tik senuose ąžuolynuose – jam reikia šilumos, kad galėtų vystytis vabalo lervos. Suaugėliai deda kiaušinėlius į pūvančių ąžuolų medieną, kurioje lervos vystosi iki šešerių metų“, – aiškino pašnekovas.  

Skaičiuojama, kad Strėvininkų draustinyje yra maždaug 1 proc. šalyje randamų šių vabalų.   

„Tai šitas vabalas yra kaip senųjų Europos ąžuolynų arba senųjų Europos plačialapių miškų indikatorius – parodo, kad būtent šios sąlygos yra išskirtinės lyginant su visais kitais Lietuvos ar Europos miškais“, – pasakojo gamtininkas. 

T. Tukačiausko teigimu, šių vabalų populiacija čia yra gausi: „Nereikėtų sakyti viena iš gausiausių. Gausi“.

Draustinyje taip pat siekiama išsaugoti slėniuose susiformavusius žolių turtingus eglynus ir skroblynus bei randamas saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis: geltonžiedį pelėžirnį, marmurinį auksavabalį, purpurinį plokščiavabalį, ąžuolinį skaptuką, pleištinį žirgelį, mažąjį erelį rėksnį, pilkąją meletą, tulžį. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder