Grybautojai raginami ruošti peilius ir krepšius: po lietaus atšalus orams tikimasi gausiau dygstančių baravykų

Artimiausių savaičių orai lems, koks gausus bus baravykų derlius. Nors pastarosiomis dienomis visoje šalyje gausiai palijo, grybams augti to neužtenka. Nemažai lemia ir oro temperatūra, pavyzdžiui, baravykams šiuo metu gausiau išdygti reikėtų ne tik lietaus, bet daugiau šaltesnių parų.

„Žmonės dažnai mano, kad, jeigu palijo, po dviejų ar trijų dienų jau galima keliauti į mišką ir tikėtis daugybės grybų. Vis dėlto grybams reikalingas tinkamas drėgmės ir temperatūros derinys. Labai didelis vandens kiekis savaime negarantuoja pilnų krepšių. Svarbu, kiek drėgmės išlieka dirvožemyje“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina.

Pirmųjų grybų šiemet buvo galima rasti jau gegužę, birželį pasirodė voveraitės, o vasaros viduryje – pirmieji baravykai. Šiuo metu miškuose grybautojai randa ūmėdžių, voveraičių, lepšių, šiek tiek baravykų, raudonviršių ir kazlėkų.

Tiesa, baravykų kol kas mažiau – tam įtakos turėjo sausesni orai ir kritulių trūkumas. „Šiemet baravykų mažiau. Jeigu sulauksime daugiau lietaus, gausesnio jų derliaus dar galime tikėtis rugsėjį“, – prognozuoja G. Karelina.

Pernai be baravykų

Tikrieji rudeniniai grybai, taip pat baravykai Lietuvoje dažniausiai pasirodo po Žolinės. O vasarą miškuose randami baravykai yra greičiau išimtis ir jų kokybė dažniausiai prasta.

Baravykams augti vasarą yra per daug šilumos. „Naktys turėtų būti žymiai šaltesnės, tada jų kokybė gerėja ir kirmėlėtumas mažėja“, – Alfa.lt pasakojo grybus superkančios ir eksportuojančios Varėnos bendrovės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.

Pavyzdžiui, pernai, nors rudenį oro temperatūra grybų karaliams augti buvo tinkama, sutrukdė gausūs lietūs.

Praėjusią vasarą išaugo rekordinis voveraičių derlius, tokio nebuvo jau daug metų, todėl rudenį tikėtasi sulaukti ir baravykų, tačiau miško grybų karalių daugiau neatsirado. „Voveraičių derlius buvo rekordinis, o baravykų – artimas nuliui“, – pasakojo verslininkas.

Pasak V. Varanavičiaus, pasiteisino daugiametė teorija, kad baravykai nemėgsta daug drėgmės. „Pasirodo, pasiteisino. Sutikite, kad ruduo buvo gana lietingas ir baravykų nesulaukėme. Jeigu kiek ir buvo, tai labai prastos kokybės, labai aukštas kirmėlėtumas“, – sakė jis.

Vasarą buvo pasirodę pranešimų, kad šiemet nepaprastai anksti išdygo baravykai. Nors jų kokybė prasta, dažniausiai sukirmiję baravykai turguose buvo parduodami po 25–27 eurus už kilogramą.

„Tai vasariniai baravykai. Tokia jų bangelė būna, kaip dzūkai sako, kai rugiai plaukia, kartais ir stiproka bangelė. Bet normalaus tikro baravykų sezono tikrai nebuvo“, – tvirtino V. Varanavičius.

Kur kokių grybų ieškoti?

Pirmosios voveraitės, kaip įprasta, Lietuvoje šiemet pasirodė prieš Jonines, bet greitai prapuolė, o gausiau pradėjo dygti vasaros viduryje.

Esant normalioms gamtos sąlygoms, vasaros pradžioje startavę grybų sezonas Lietuvoje baigiasi rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tačiau, jei ruduo drėgnas ir šiltas, grybavimo sezonas gali tęstis spalį ir net lapkritį.

Lietuvos miškuose šiuo metu aktyviausiai dygsta voveraitės, vasariniai baravykai, raudonviršiai bei kazlėkai. Kadangi vasaros pabaigoje drėgmė pasiskirsčiusi netolygiai, sėkmė lydi tuos, kurie renkasi „teisingą“ miško tipą ir regioną.

Socialiniuose tinkluose grybautojai dalijasi, kad voveraičių šiuo metu daugiausia galima rasti Dzūkijos (Varėnos, Druskininkų apylinkėse) ir Aukštaitijos (Labanoro girioje) pušynuose. Populiariausi Lietuvos vasaros grybai yra patikimiausias šio sezono laimikis. Voveraičių gausu ten, kur praėjo vietiniai lietūs.

Vasarinių baravykų verta paieškoti Žemaitijos miškuose, Suvalkijoje bei Vilniaus regiono mišriuose miškuose (pavyzdžiui, aplink Verkius, Nemenčinę). Jų reikėtų ieškoti po ąžuolais, beržais ar senuose eglynuose. Vis dėlto masinis miško grybų karalių rudeninis dygimas dar tik prasideda, tad jų rasti pasiseka retam.

Raudonviršiai ir lepšiai dabar auga Suvalkijos, Kėdainių bei Vidurio Lietuvos drėgnesniuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Šiuo metu jie dygsta itin sparčiai pamiškėse, jaunuose beržynuose ir drebulynuose.

Kazlėkų, kitų grybų galima aptikti jaunuose pušynuose, smėlėtose Dzūkijos ir rytų Lietuvos vietose. Po lietaus šiltomis dienomis kazlėkai pasirodo gausiomis grupėmis, tačiau dėl šilumos dalis jų gali būti sukirmiję.

Ekspertai pataria: jeigu sausame pušyne tuščia, verta persikelki į mišrius miškus su eglėmis ir beržais arba ieškoti žemesnių, drėgnesnių vietų, slėnių prie upelių.

Šviežiausiais radiniais iš konkrečių miškų kasdien dalinasi patys grybautojai specialioje feisbuko grybautojų grupėje.

Pjauti ar rauti?

Grybautojai diskutuoja, kaip teisingiau paimti rastą grybą – nupjauti ar išrauti. Pasak G. Karelinos, vieno teisingo atsakymo nėra.

„Tai, ką matome miške, yra grybo vaisiakūnis, o didžioji grybienos dalis yra po žeme. Todėl atsargiai išrovę vaisiakūnį pačios grybienos nepažeisime. Daug svarbiau negrėbti miško paklotės, neplėšti ir nekilnoti samanų“, – aiškina specialistė.

Grybiena – kur kas didesnė, dažniausiai po žeme slypinti grybo dalis. Ji svarbi ne tik pačiam grybui, bet ir visai miško ekosistemai. Grybiena padeda medžiams pasisavinti vandenį ir mineralines medžiagas, o iš medžių gaunama organinių medžiagų. Grybai taip pat skaido nukritusius lapus, šakas, medieną ir taip prisideda prie medžiagų apytakos miške.

Todėl nevalgomų ar nuodingų grybų nereikėtų mindyti, spardyti ar kitaip naikinti. „Nesvarbu, ar grybas valgomas, ar nuodingas – miškui jis vis tiek reikalingas“, – pabrėžia miškininkė.

Apie kainas ir svorį

Mėgstantys grybus valgyti, bet ne grybauti, šių miško gėrybių šiuo metu gali įsigyti turgavietėse ar pakelėse. Kadangi voveraičių šį sezoną netrūksta, jų kaina yra kritusi, o kokybiški baravykai išlieka brangus delikatesas dėl mažesnės pasiūlos.

Vilniaus turgeliuose ar Marijampolės ūkininkų voveraičių litro kaina svyruoja nuo 3 iki 6 eurų. Pakelėse ir toliau nuo sostinės esančiuose turguose litrą galima rasti už maždaug 3 eurus, o Vilniaus centre – iki 6 eurų. Perkant didesniais kiekiais (pavyzdžiui, krepšeliais ar didesnėmis pintinėmis), kaina sukasi apie 5–8 eurus už kilogramą.

Už gražius, kietus ir nesukirmijusius baravykus turguose prašoma 14–22 eurų. Sostinės turgavietėse kaina kartais siekia ir apie 20 eurų už kilogramą. Pavieniai grybautojai pakelėse ar interneto grupėse nedidelį krepšelį siūlo įsigyti už maždaug 10 eurų, o pilnesnį dubenį – už maždaug 20 eurų.

Raudonviršių ir lepšių kilogramas turgavietėse kainuoja apie 3–4 eurus, o perkant tiesiai iš miško pakelėse galima pasiderėti ir dar pigiau.

Pigiausia grybų ieškoti miškų pakelėse (ypač Varėnos, Molėtų ar Ukmergės kryptyse) arba tiesiogiai per užsakymus socialiniuose tinkluose, kur grybautojai parduoda laimikius be turgavietės mokesčių prekiautojams. Supirktuvėse (pavyzdžiui, Varėnoje) supirkimo kainos rinkėjams šiuo metu yra gana žemos – už voveraičių kilogramą supirkėjai moka tik apie 3 eurus.

Reikėtų turėti omenyje, kad supirkėjai grybus superka kilogramais, o pardavėjai dažniausiai parduoda litrais. Skaičiuojama, kad viename litre paprastai telpa apie 300–500 gramų grybų. Pavyzdžiui, litre telpa 400–500 gramų šviežių voveraičių, 300–400 gramų baravykų ir raudonviršių.

Populiariausi grybai

Voveraitės Lietuvoje yra populiariausi vasaros grybai. Jeigu susiklosto palankios oro sąlygos, yra pakankamai drėgmės ir šilumos, voveraitės Lietuvoje renkamos nuo birželio iki spalio, o kartais ir ilgiau. Voveraitės yra populiariausi valgomieji grybai ir Vokietijoje, Prancūzijoje – ten voveraitėmis pagardinami įvairūs patiekalai.

Šie grybai vertinami, nes nekirmija, o lietuviškos voveraitės aukštai kotiruojamos, prilyginamos ekologinėms, jų ir kvapas, ir skonis geras. Kylant gyvenimo lygiui Lietuvoje pradėjo augti vidaus vartojimas ir voveraičių kasmet vis daugiau nuperka prekybos tinklai.

Alfa.lt primena, kad pernai Lietuvoje sulaukta rekordinio voveraičių derliaus ir nors grybų supirkimo įmonės dirbo visu pajėgumu – kasdien jos tonomis supirko lietuvių pamėgtus grybus, daug jų liko miške, nes žmonės nespėjo rinkti gausaus voveraičių derliaus.

Įmonės daugiausia voveraičių eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Šveicariją ir kitas Vakarų Europos šalis.

Tačiau voveraitės tradiciškai ruošiamos ne tik eksportui, bet ir pristatomos vietos vartotojams, nes pirkėjai itin laukia pirmųjų voveraičių, kuriomis mėgsta gardinti įvairius patiekalus.

Prekybininkai pabrėžia, kad voveraitės yra vienas mėgstamiausių lietuvių grybų dėl jų universalumo – vasaros pradžioje jos puikiai tinka prie tik ką pasirodžiusių šviežių bulvių, kitais mėnesiais žmonės jas renkasi makaronų patiekalams, kaip padažą prie mėsos patiekalų ar kiaušinienės, taip pat pagardina sriubas ar marinuoja.

Lietuvoje gerais metais iš viso surenkama apie 1 tūkst. tonų voveraičių.