Socialiniuose tinkluose įsipainioję jaunuoliai: ar moka jie vertinti informaciją?

Aiškinantis jaunosios kartos naujienų poreikį ir kanalus bei jų supratimą apie dezinformaciją, „Vakarų ekspresas“ atliko specialų tyrimą, kurio metu apklausė ne tik šios visuomenės dalies atstovus, bet ir su jais dirbančią psichologę, komunikacijos, internete skelbiamo turinio analizės specialistus.

Vienintelis šaltinis

Apibendrinant gautą informaciją galima garantuotai konstatuoti vieną aiškų faktą: jaunimas - baigiamųjų klasių mokiniai ir studentai - pagrindiniu informaciniu šaltiniu laiko socialinius tinklus, o bendrame jų sraute žiniasklaidos skelbiamos naujienos nėra prioritetas.

„Net nenori sužinoti, bet vistiek sužinai - eini scrollinti į instagramą, o ten išmeta naujienų“, - teigė vienas iš apklaustų jaunuolių.

Vadinamajai Z kartai priskiriami labiau už miesto, valstybės ar pasaulio aktualijas mėgsta pramoginį turinį ar informaciją apie laisvalaikio praleidimo galimybes: „Pats atsirenki - ką nori skaityti, o ką - ne.“

Tačiau Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentė Giedrė Plepytė-Davidavičienė sako, kad viso pasaulio jaunimas net nesistengia atsirinkti informacijos - laukia, kol ji per socialinius tinklus ateis pati.

„Mokslininkai, tiriantys kiek aktyviai žmonės domisi naujienomis ir jų ieško, atkreipė dėmesį, kad jaunimas susiduria su fenomenu, įvardijamu kaip „news finds me“ arba NFM (liet. - „naujienos mane suranda“). Šis reiškinys aiškinamas žmogaus įsitikinimu, jog galima būti pilnai informuotam apie aktualijas aktyviai neieškant naujienų, vietoje to, žmogus pasitiki socialine žiniasklaida ir bendraminčių tinklais.

Žmonės aktyviai neieško naujienų, o pasikliauja socialinių tinklų algoritmais, yra įsitikinę, kad visa, algoritmų sugeneruota ir pateikiama informacija yra jiems svarbi“, - sako G. Plepytė-Davidavičienė.

Artimieji gali saugoti nuo žinių

Kai kurie iš apklaustų jaunuolių taip pat nurodė, kad informaciją apie svarbiausius įvykius gauna iš šeimos narių, kuriuos laiko patikimais šaltiniais.

Tačiau psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Raminta Gudelytė-Bagdonė sako, kad tokiu atveju jaunuolius gali pasiekti netiksli, subjektyviai pakoreguota informacija.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad tėvai ar kiti, kurie tas žinias jaunuoliams perduoda, neretai iškreipia tai, kaip vaikai naujienas priima. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai linkę atkreipti vaikų dėmesį tik į tam tikrus naujienų aspektus, ypatingai, kai tai susiję su delinkventiniu paauglių elgesiu (jam būdingi tam tikri pažeidimai ir nukrypimai nuo visuomenės normų. - Aut. past.), tarsi norėdami savo vaikus nuo tokio elgesio atgrasyti.

Taip pat tėvai neretai atkreipia dėmesį į detales, kurios gali kelti nesaugumą jų vaikams už namų durų - pavyzdžiui, suaugusių žmonių nusikalstama veika visuomenėje“, - kalba R. Gudelytė-Bagdonė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurie tėvai savo vaikus nuo naujienų srauto bando apsaugoti: „Yra ir tokių jaunuolių, kuriems žinios neįdomios ir jomis nesidomi visiškai, yra ir tokių, kuriuos tėvai nuo žinių saugo, juos ribodami.“

Psichologė taip pat teigė, kad pasinaudodami žiniasklaidos pranešimais tėvai savo atžalas taip pat moko kritinio mąstymo.

Ar moka atskirti, kas tikra?

Dezinformacijos mastams internete augant, jaunuoliai pripažįsta, kad jos yra labai daug: „Atsidarai „Tik toką“ - ten pilna nesąmonių, atsidarai instagramą - ten tas pats, tad žmogus, kuris nelabai moka elgtis su socialiniais tinklais, gali jomis patikėti, skleisti jas ir taip gali iškilti naujas burbulas.“

Su „Vakarų ekspresu“ apie informacijos kokybę kalbėję jaunuoliai nurodė, kad moka atskirti faktus nuo išgalvoto turinio internete, taip pat geba lyginti informaciją ir ją atsirinkti.

Bet dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas sako, kad tyrimai rodo ką kita - išgalvotas turinys ne visada atskiriamas.

„Ši karta jau užaugusi su telefonu rankose, jaučiasi skaitmeninės erdvės dalimi, jų pasitikėjimas savo įgūdžiais yra aukštesnis. Tačiau tyrimai rodo, kad jaunimui duodant vertinti informaciją ir nustatyti, kur ji patikima, o kur ne, jaunimui sekasi itin sunkiai.

Ypatingai su užduotimis, kai reikia atskirti - kas yra dezinformacija, o kas - ne“, - teigia V. Daukšas.

Anot jo, problemą galima spręsti įvairiais mokymais.

Lietuvos ir kitų valstybių viešąją erdvę analizuojančio centro atstovas tvirtina, kad dalis dezinformacijos yra tiesiogiai nukreipta į jaunimą, taip siekiant jam daryti vienokią ar kitokią įtaką, manipuliuoti: „Poveikis yra, ir gana nemažas. Jaunimo pasaulėžiūra formuojama per socialinius tinklus, o ten slypi daug manipuliacijų ir įvairaus nesaugaus turinio, gali pakenkti.“

Psichologės R. Gudelytės-Bagdonės teigimu, nuo pirminio informacijos šaltinio gali priklausyti ir naujienų poveikis jauniems žmonėms.

„Mąstant apie tai, kaip jaunus žmones veikia žinios, galiu pastebėti, kad tai neretai priklauso nuo konteksto - ar pats surado, ar tėvai „pirštu parodė“, ar draugai. Kai jaunuoliai žinių ieško ir skaito patys, tai dažnai ir vertinti jas geba kritiškai, kiek tai pajėgūs padaryti savo amžiuje.

O tada, kai į žinias dėmesį atkreipia aplinkiniai, neretai tai jaunuoliams kelia nerimą ir nesaugumą, nes su žiniomis jie gauna ne tik žinias, bet ir subjektyvius kito žmogaus komentarus, kurie nebūtinai atspindi realybę“, - sakė specialistė.

Galėtų mokyti patys?

Kad socialiniuose tinkluose gali būti specialiai į jaunimą nutaikyto įtartino turinio, kuriuo siekiama skleisti tam tikrą naratyvą, sutinka ir interneto stebėsenos platformos „Repsense“ kūrėjas Mykolas Katkus.

Tačiau, jo vertinimu, ši karta tokią informaciją moka atpažinti.

„Mano nuomone, mes per daug kalbame apie jaunimo ir per mažai - apie suaugusiųjų švietimą, nes Z kartai priskiriami žmonės yra gimę skaitmeniniais laikais ir turi žymiai geresnį supratimą apie socialinius tinklus, kurie yra pirmoji jų žiniasklaida.

Jie tuos nusivylimus, nesąmones arba netikras naujienas, susidūrę su jomis labai anksti savo gyvenime, atpažįsta daug geriau“, - tyrimą apie jaunimo santykį su žiniasklaida vykdančiam „Vakarų ekspresui“ sakė M. Katkus.

Jis taip pat sako, jog jaunuoliai socialinius tinklus išmano daug geriau nei vyresni gyventojai, dėl to neatmeta galimybės, jog jaunimas rizikas atpažįsta geriau ir savo įžvalgomis galėtų dalintis su vyresniaisiais.

„Ši karta yra labai išprususi dalykuose, kur mes dar tik pradedame aiškintis. O su tokiu supratimu bandyti jaunajai kartai aiškinti tai, ką jie supranta geriau už mus, yra rizikinga.

Manau, kad programa, pagal kurią paaugliai mokytų suaugusius žmones, būtų daug efektyvesnė nei ta, kur suaugusieji aiškina paaugliams apie socialinius tinklus“, - teigia „Repsense“ kūrėjas.

PIRMA TYRIMO DALIS: Ar egzistuoja į jaunimą nutaikyta dezinformacija, jeigu taip - kodėl?

ANTRA TYRIMO DALIS: Psichologė: jaunuoliai kartais saugomi nuo žinių

TREČIA TYRIMO DALIS: Jaunosios kartos fenomenas: naujienų neieško, laukia, kol jos ateis

KETVIRTA TYRIMO DALIS: Su telefonu rankose užaugusi karta dezinformaciją atpažįsta ne visada

PENKTA TYRIMO DALIS: Ar kačiukai „Tik toke“ gali virsti grėsme valstybei?

Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo „Jaunosios kartos žinių informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“