Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė

Solidarumo mokestis verčia griebtis už galvos ir bankus, ir VMI

(1)

Rugpjūčio 31-oji buvo paskutinė diena, kai bankai į šalies biudžetą turėjo sumokėti avansinį laikinojo solidarumo mokesčio įnašą. Tačiau ir vėl įvyko nesusipratimas - Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) likus vos savaitei iki mėnesio pabaigos jau penktą kartą išaiškino, kaip mokestį reikia apskaičiuoti, todėl, aišku teisingai susimokėti suspėjo ne visi. Jei bus padaryta klaidų, jokie delspinigiai nebus skaičiuojami - klaidas leista ištaisyti per mėnesį.

Seimas vos gegužę apsisprendė dėl laikinojo bankų solidarumo mokesčio, tačiau numatė, kad pirmąjį įnašą jie turėtų sumokėti jau iki rugpjūčio 31 dienos. Vos rugpjūčio 24-ąją kredito įstaigos gavo naują VMI išaiškinimą, kaip jis turi būti apskaičiuotas.

„Praėjusį penktadienį VMI atšaukė savo keturis prieš tai buvusius išaiškinimus. Dabar yra penktas, kuris įveda esminių pakeitimų, kaip apskaičiuoti mokestį.

Bankai savo IT sistemas buvo pritaikę pagal ankstesnius išaiškinimus, dauguma jų yra listinguojamos bendrovės, pateikė informaciją investuotojams", - LRT sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.

Anot jos, paskutinis išaiškinimas padidins bankams mokestinius įsipareigojimus, o tokie kaitaliojimai rodo, kad mokestis įvestas skubotai.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė LRT pripažino, kad laiko po įstatymo įsigaliojimo buvo palikta per mažai.

„Aiškinomės su Finansų ministerija, Lietuvos banku. Aišku, tie procesai užtrunka. Kaip galėdami skubėjome ir išleidome galutinį paaiškinimą keliamais klausimais rugpjūčio 24 dieną", - neslėpė R.Virvilienė.

Bankai su VMI ir Finansų ministerija sutarė, kad, jei bankų deklaracijose bus netikslumų, juos bus galima pataisyti per mėnesį.

„Siekdami teisingo įstatymo įgyvendinimo, sutarėme, kad įnašo mokėtojai, deklaruos ir sumokės avansinį įnašą įstatymo nustatytu terminu, t.y. rugpjūčio 31 d., tačiau jei dėl patikslinto VMI išaiškinimo perskaičiavus avansinį įnašą reikės patikslinti deklaraciją, įnašo mokėtojai tai padaryti galės per vieną mėnesį laiko, per kurį patikslinus deklaraciją jie nebus finansiškai baudžiami - bus atleisti nuo delspinigių", - „Eltai" sakė VMI Teisės departamento vadovė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms" priminė: kai buvo priiminėjamas įstatymas, daugiausiai klausimų ir kėlė, ar viskas laiku bus parengta techniškai.

„Tai, kad likus vos kelioms dienoms iki avanso mokėjimo tvarka koreguojama, rodo specialistų neatsakingumą.

Jei nespėta pasiruošti, įstatymo įsigaliojimo terminas turėjo būti nukeltas vėlesniam laikui.

Aišku, jokių delspinigių negali būti. Svarbiausia, kad kai įstatymą svarstėme komitete, buvo tikinama, kad nekils jokių problemų.

Dabar, pasirodo, kad tvarka keičiama kelintą kartą. Iš principo solidarumo mokesčiui pritariu, nes pažiūrėkime, kas darosi mūsų bankinėje sistemoje - paskolų palūkanos yra didžiausios euro zonoje, bankai dirba pelningiausiai, likvidumo rodikliai - patys geriausi, pinigų atsargos Lietuvos banke - milijardinės.

Rinkos ekonomikos dėsniai nebeveikia, reiškia, reikia įsikišimo", - tvirtino A.Butkevičius.

Priiminėjant įstatymą buvo paskaičiuota, kad šiemet bankai įmokės apie 130 mln. eurų, kitąmet - apie 230 mln. eurų, didžioji dalis jų nueis krašto apsaugos projektams, dalis - keliams atnaujinti.

Anot A.Butkevičiaus, surinktas lėšas reikėtų skirti ne tik gynybos reikmėms, bet ir žmonių išlaidų už išaugusias palūkanas dengimui. Nes būtent iš žmonių, pasiėmusių būsto paskolas, bankai didžiausią pelno dalį ir susižeria. Ypač dabar, kai palūkanų dydžiai vėl tapo kosminiai.

„Bet lėšas skirti palūkanų tik už paskolą pirmajam būstui įsigyti kompensavimui. Arba tiesiog tas paskolas pervesti iš kintamų palūkanų į nekintamas nuo 2 iki 3 proc. dydžio", - pridūrė A. Butkevičius.

Solidarumo įnašą bankai mokės dalimis - kas tris mėnesius avansą, o metinį įnašą turės sumokėti birželio 15-ąją.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, iki rugsėjo šalies bankai į šalies biudžetą turėtų pervesti per 50 mln. eurų, o iš viso šiemet - apie 250 mln. eurų.

„Prognozuojame, kad už šiuos metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų. Kitais metais - atitinkamai dar daugiau nei 150 mln. eurų. Ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų", - antradienį žurnalistams sakė S.Krėpšta.

„Stebime situaciją ir kol kas nepastebėjome jokių neigiamų pasekmių bankų sektoriuje. Toliau atidžiai stebėsime, kaip kinta bankų elgsena", - pridūrė jis.

S.Krėpštos teigimu, pasitvirtino centrinio banko prognozės, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbs apie 500 mln. eurų.

Ši suma, anot S.Krėpštos, yra apie 2,5 karto didesnė nei analogišku laikotarpiu pernai, kuomet bankai taip pat fiksavo neįprastai didelius pelningumo rodiklius.

Iš viso, teigia jis, per visą solidarumo įnašo taikymo laikotarpį, valstybės biudžetas galėtų būti papildytas iki 440 mln. eurų.

Organizatorių nuotr.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder