„Mano programos vienas svarbiausių prioritetų – nulinė tolerancija korupcijai. Būtina išgyvendinti visas korupcijos formas – nepotizmą, interesų konfliktus, stambiojo verslo finansavimą bei politikų įvaizdžio kūrimą miesto gyventojų pinigais.
Vilnius turi rodyti skaidrumo ir atsakomybės prieš piliečius pavyzdį visai Lietuvai.
Kova su sisteminės korupcijos ir piktnaudžiavimo, taip pat informacinio manipuliavimo viešojoje erdvėje apraiškomis be ypatingos politinės valios ir nuolatinio visuomenės bei nepriklausomos žiniasklaidos dėmesio gali ilgam įstrigti teismų bei institucijų voratinklyje ir pakirsti žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis“, – sako S. Jakeliūnas ir teigia, kad būtinas profesionalus ir ryžtingas atsakingų institucijų darbas šalinant visas korupcijos formas ir ginant vilniečių interesus bei teises.
Jo teigimu, yra konkrečių pavyzdžių, kuomet miestas privalo imtis iniciatyvos ir grąžinti faktiškai privatizuotas erdves ir netgi miškus miesto gyventojams, pavyzdžiui, vis dar aptvertą Gulbinų „gyvenvietę“.
S. Jakeliūnas sako, jog sostinė užprogramuota augti, tapti patrauklia gyventojams, svečiams ir verslui, jeigu visi jos finansai bus naudojami skaidriai ir racionaliai.
„Artėjančios krizės sąlygomis svarbiausia bus rimtas ir atsakingas požiūris į nuo miesto tarybos ir administracijos sprendimų priklausančių paslaugų gyventojams kainų reguliavimą ir jų mažinimą.
Bendras tikslas – mažinti chaosą, tinkamai planuoti ir nuosekliai laikytis atsakingo valdymo principų. Todėl pirmasis mano prioritetas – tvarkingi ir skaidrūs miesto finansai bei ūkis, vilniečių poreikiais grįstas miesto biudžetas.
Šiam prioritetui priskiriamas įvairių juridinių formų savivaldybės įmonių valdymas ir pertvarkymas bei tiesioginė atsakomybė už jų veiklą ir darbuotojų gerovę, tinkamai planuojamos ir įgyvendinamos miesto investicijos ir projektai, efektyvi miesto finansų ir viso ūkio kontrolė bei nepriklausomas auditas“, – sako S. Jakeliūnas.
Kandidatas žada, kad vilniečiai pamatys didžiulį skirtumą, kaip buvo panaudojamos lėšos prie liberalų ir jų mero Remigijaus Šimašiaus ir kaip jos bus racionaliai investuojamos į vilniečių poreikius, jeigu meru taps jis, didelę finansų vadybos patirtį turintis politikas.
Kalbėdamas apie įsisenėjusias miesto problemas, S.Jakeliūnas pastebi, jog miesto plėtra vyksta keliant miestiečių pasipiktinimą, nauji pastatai statomi, neatsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Jie per daug suspausti, plėtra vyksta pamirštant švietimo įstaigų, sporto aikštelių, laisvalaikio erdvių poreikį. O senieji mikrorajonai vis dar neturi aiškios renovavimo programos.
„Didelio masto daugiabučių renovavimas Vilniuje – neišspręsta problema, kuri užkrauta namų bendrijoms, nors jos nėra pajėgios efektyviai vykdyti tokius projektus.
Kita vertus, dėl prasidėjusios energetinės krizės šią problemą būtina spręsti kaip įmanoma greitai ir dideliu mastu. Tik miestas, nes valstybės institucijos iš esmės to taip ir nepadarė ir vargu, ar ko nors imsis, pajėgus imtis tokios atsakomybės.
Daugiabučių renovavimo programą būtina vykdyti koordinuojant ir finansuojant miestui, panaudojant ir kitus finansinius išteklius, ypač ES fondų. Renovuojant pastatus kartu svarbu bus užtikrinti ir elektros generavimo pajėgumų, saulės elektrinių, įrengimą ant daugiabučių namų stogų bei efektyvią jų priežiūrą.
Tarp S. Jakeliūno svarbiausių prioritetų – draugiškos šeimoms aplinkos kūrimas, vaikų ugdymas gyvenamuosiuose rajonuose, parama vietos iniciatyvoms, efektyvus mobilumas bei judėjimas mieste, sveiko maitinimo mokymo ir ugdymo įstaigose organizavimas miesto pastangomis, gamtos išteklių (brandžių medžių, parkų, upių) puoselėjimas, tausojimas ir tvarkymas visame mieste, pritaikant šeimų poilsiui, sportui ir laisvalaikiui, o ne tik centrinėje jo dalyje.
„Būtina grąžinti Vilnių šeimoms, nes miesto valdžia dešimtmečiais plėtojo miestą pagal stambiojo verslo (ypač statybų) diktatą ir poreikius. Todėl šeimos stumiamos į miesto pakraščius ir už jo ribų. Kitų didesnių ES miestų pavyzdžiai rodo, kad tai – praėjusio amžiaus pabaigos problema, kuri yra aktyviai sprendžiama.
Pavyzdžiui, Strasbūre visa miesto plėtra yra orientuota į šeimas – net geografiniam miesto centre kuriami ar perstatomi rajonai orientuoti į vaikus turinčias šeimas, kad jų gyvenimo kokybė nesiskirtų nuo gyvenančių užmiestyje.
Ten taip pat yra pakankamai daug daugiabučių, kaip ir Vilniuje, bet miegamieji rajonai transformuojami, kuriant viešąsias erdves“, – sako kandidatas į Vilniaus miesto merus.
S. Jakeliūnas mano, kad Vilniuje trūksta paramos jautriosioms visuomenės grupėms. Būtina kurti specifinę aplinką senjorams, nepasiturintiems, neįgaliesiems.
„Svarbiausias principas – visuotinis įtraukumas, kai su visomis visuomenės grupėmis elgiamasi vienodai teisingai, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms ir jautrioms grupėms.
Medicininių paslaugų, sporto ir kultūros erdvių bei renginių prieinamumas, viešojo transporto ir šaligatvių bei kiemų pritaikymas šioms grupėms bus gerinami remiantis pažangiausia Vakarų Europos miestų patirtimi“, – sako jis.
Anot jo, ne paskutinė vieta turi tekti ir istorinei atminčiai. Turtinga ir įvairi miesto istorija bei sostinės statusas turi tinkamai atsispindėti miesto erdvėse.
„Šiuo metu istorinė atmintis menkinama tokiomis paviršutiniškomis iniciatyvomis, kaip paplūdimys Lukiškių aikštėje, priešais buvusį KGB pastatą. Ten privalo atsirasti paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę. Surūdijusio metalo vamzdis Neries krantinėje taip pat negali būti Vilniaus simboliu“, – sako S. Jakeliūnas.
Stasio Jakeliūno kandidatūrą į Vilniaus miesto merus iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus miesto skyrius.
Jo pirmininkė Vilma Aasrum sako, kad augančio skyriaus nuomone, šiandien Vilniui reikalingas ryžtingas meras, kuris stotų į gyventojų pusę, rastų balansą tarp miesto plėtros ir gyventojų patogumo bei patrauklumo verslui ir investicijoms.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininko Aurelijaus Verygos, kuris taip pat kandidatuoja į antro didžiausio šalies miesto Kauno merus, teigimu, Vilnius ir Kaunas, kaip ir kiti šalies miestai, turi dirbti sinergijoje, kurdami patrauklią infrastruktūrą gyventojams ir verslui, gerindami darbo, švietimo, laisvalaikio sąlygas bendruomenėms.
LVŽS kandidato į Vilniaus miesto merus Stasio Jakeliūno bei jo programos pristatymas vyko Vilniaus miesto širdyje – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 17 d. Artimiausiu metu kandidatas pristatys visą savo komandą, o LVŽS Vilniaus skyrius – kandidatus į miesto Tarybą.
STASYS JAKELIŪNAS
LVŽS kandidatas į Vilniaus merus
Gyvenimo kelią pradėjau politinių kalinių šeimoje, toli nuo Lietuvos. Tad iš jos buvau ištremtas dar negimęs. Lietuvoje gyvenu nuo 1966 metų, o su Vilniumi esu tampriai susijęs jau keturis dešimtmečius, nuo studijų universitete metų.
Vilnius – svarbiausias ir mylimiausias miestas mano gyvenime. Gyvenau Antakalnyje, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Karoliniškėse, Šnipiškėse, todėl žinau, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jaučiasi šių bei kitų miesto rajonų gyventojai.
Teko gyventi ir užsienio šalyse, tad suprantu, kaip tvarkomi kitų valstybių miestai. Šią patirtį būtinai panaudosiu dirbdamas vilniečiams.
1987 metais baigęs psichologijos studijas Vilniaus Universitete, aktyviai prisidėjau prie ryšių su laisvuoju pasauliu plėtojimu.
Su kolega įkūrėme „Naujų kontaktų“ biurą ir padėjome keliems tūkstančiams lietuvių užmegzti asmeninius ryšius su žmonėmis iš kitų šalių.
Vertėjavau pirmosiose „Anoniminių alkoholikų“ grupėse ir seminaruose, rengiau tarpusavio psichologinio konsultavimo mokymus Vilniuje tam, kad pagalbą gautų kuo daugiau jos stokojančių žmonių.
Laimėjęs konkursą, 1993 metais išvykau studijuoti verslo ir finansų vadybos į JAV. Grįžęs į Lietuvą, dirbau finansų direktoriumi didžiausioje Baltijos šalyse draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“.
Buvau atsakingas už visoje Lietuvoje esančio šios įmonės ūkio valdymą. Pastatų statyba ir remontas, transporto priemonių parko priežiūra, sutarčių sudarymas, sudėtingų įmonės pertvarkos projektų įgyvendinimas, bendradarbiavimas su tarptautinėmis audito ir konsultacijų įmonėmis, finansų, ekonomikos ir apskaitos padalinių valdymas, darbas bankų ir finansų krizių sąlygomis – visa ši profesinė ir praktinė patirtis neabejotinai pravers dirbant Vilniaus miestui.
Kartu su LVŽS kolegomis 2016 metais išrinktas į Seimą, vadovavau Biudžeto ir finansų komitetui bei parlamentinei 2009-2010 metų Lietuvos krizės tyrimo komisijai.
Taip pat inicijavau amoralų ir neteisėtą pensijų fondų finansavimo senjorų lėšomis sustabdymą ir beveik 4 mlrd. eurų dydžio „Sodros“ skolos panaikinimą. Visus šiuos darbus kartu su LVŽS kolegomis pavyko sėkmingai užbaigti, nepaisant aršaus politinių oponentų ir bankų puolimo.
Taip kad žinau, ko iš jų galima tikėtis kandidatuojant bei būnant Vilniaus meru ir esu tam pasirengęs.
Nuo 2019 m. vidurio Lietuvos rinkėjų valia esu Europos Parlamento narys. Jame tęsiu darbą bankų ir visos finansų sistemos priežiūros bei vartotojų teisių apsaugos srityse. Inicijavau finansinių technologijų darbo grupės atsiradimą bei jau trejus metus jai vadovauju.
Kartu su kolegomis keliu esminius Covid-19 pandemijos kilmės ir jos valdymo klausimus. Visa ši tarptautinė patirtis taip pat bus naudinga dirbant su įvairiomis politinėmis jėgomis miesto taryboje ir už jos ribų, bendraujant su visuomenės, verslo ir kitų Europos miestų atstovais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą