Statistika tampa nepatogi? Ribos informaciją apie jaunų žmonių mirtis

Prieš kelias dienas Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad nuo šiol nebeteiks detalių COVID-19 duomenų apie jaunesnius nei 20 metų asmenis.

„Taip buvo nuspręsta, siekiant apsaugoti asmenis nuo piktnaudžiavimo duomenimis, kuomet bandoma identifikuoti konkrečius asmenis.

Šiuo metu pastebime nerimą keliančią tendenciją, kai atviri duomenys yra panaudojami ne tik analizėms, bet ir detektyvinėms konkrečių žmonių paieškoms, kuriamos sensacingos istorijos", - nurodo departamentas, nė neatskleidęs, kodėl nuspręsta slėpti net ir pilnamečių asmenų duomenis.

Todėl nuo šiol COVID-19 atvirų duomenų rinkiniuose nėra jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų asmenis.

Pavyzdžiui, nuo COVID-19 mirus 0-19 metų asmeniui, nebus įmanoma nustatyti, kokia to asmens lytis, koks tikslus amžius, kokioje savivaldybėje asmuo gyveno; paskiepijus 0-19 metų asmenį, nebus įmanoma nustatyti, kur asmuo buvo skiepytas, kokioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje registruotas ar kuri įstaiga skiepijo.

Taip siekiama apsaugoti jaunus asmenis nuo galimo jų tapatybės atskleidimo ir paviešinimo.

Gali būti, kad toks sprendimas priimtas po istorijos, kai buvo paskelbta apie pirmą nuo COVID-19 mirusį kūdikį.

Tačiau reikia priminti, jog tada šią informaciją paviešino nes kas kitas, o departamento atstovas.

Gali būti, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo ir „Vakaro žinių" straipsnis apie po skiepo mirusį nepilnametį asmenį. Tokią informaciją taip pat buvo galima rasti oficialiuose duomenyse, tačiau tą kartą plačiau komentuoti departamentas atsisakė, nurodęs, kad nebūtų kuriamos sensacingos istorijos.

Interviu

- Nuo gruodžio 28 d. Lietuvos statistikos departamentas neteikia detalių COVID-19 duomenų apie jaunesnius nei 20 metų asmenis. Kaip vertinate tokį sprendimą?" - „Vakaro žinios" paklausė farmakologo, Sveikatos teisės instituto vadovo Rimo JANKŪNO.

- Matau jų darbe dvi problemas: tendencingumas ir abejonės dėl duomenų patikimumo.

Jeigu jie paskelbia kokius nors duomenis, o žmonės jais abejoja, natūralu, kad gali kilti noras patikrinti, ar tai tiesa. Jeigu nebūtų bijoma ir žinoma, kad tai tiesa, nebūtų prasmės kažką slėpti - tegul visi skaito ir žiūri.

Kitas dalykas - tendencingumas. Mums kasdien skelbiama, kiek daug žmonių mirė nuo COVID būdami neskiepyti, jeigu lyginsime su skiepytais.

Bet štai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad 76 proc. mirusių per 60 dienų po teigiamo COVID testo buvo skiepyti. O vakcinacijos procentas JK ir Lietuvoje yra labai panašus. Tuomet kaip čia yra?

Ogi taip, kad turint daug duomenų, nesunku parodyti vieną pusę, kuri yra naudingesnė.

Rugpjūčio pabaigoje „British Medical Journal" pasirodžiusiame straipsnyje nagrinėjama „Comirnaty" vakcinos naujausių klinikinių tyrimų ataskaita. Ten nurodoma, kad vakcinos grupėje mirčių dėl visų priežasčių buvo 15, o placebo grupėje - 14.

Tuo metu mums, remiantis abejotinos kokybės tyrimais ar vienpusiškais duomenimis, kasdien sakoma, kad vakcina saugo nuo mirties. COVID vakcinų sukeliama apsauga nuo mirties yra spekuliacija, nepagrįsta randomizuotų klinikinių tyrimų duomenimis. Kodėl jų nėra?

Turime kalbėti ne apie įtaką mirties nuo COVID rizikai, bet apie įtaką mirties rizikai apskritai.

- Informaciją apie kūdikio mirtį nuo koronaviruso paviešino pats departamento atstovas. Tuomet sureagavo tėvai, atskleidę kitą istorijos pusę. Dabar skelbiama, kad siekiama, jog nebūtų kuriamos sensacingos istorijos. Bet kartu visuomenė nebetenka galimybės sužinoti ir kitą, galbūt tikrąją, istorijos pusę.

- Baisiausia, kad visa tai daroma propagandos tikslais. Mirė gimdyvė, kilo propagandos banga. Taip pat ir mirus kūdikiui. Abiem šiais atvejais paaiškėjo, kad oficialioji propaganda mums tiesiog melavo. Mirusio vaikelio atveju - kaip taip galėjo nutikti? Kasdien Lietuvoje testuojami besimptomiai gyventojai, o kai vaikas atvežamas į ligoninę su kvėpavimo sutrikimais, jo testuoti nereikia?

- Prieš kelias savaites socialinėje erdvėje kilus diskusijoms apie po skiepo mirusią nepilnametę, „Vakaro žinios" patikrino ir rado tokią mirtį oficialioje statistikoje. Tačiau Statistikos departamentas nenorėjo pateikti papildomų komentarų, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nerado būdų imtis tirti tokį atvejį. Tokie pavyzdžiai skatina dar didesnį nepasitikėjimą statistika vietoj to, kad būtų įnešta skaidrumo ir būtų užkristas kelias skandalingų istorijų kūrimui?

- Žinoma, sutinku. Štai kai nutiko vaiko mirtis, buvo skelbiama darant tolimas išvadas, o kai atvejis, kaip jūsų minimas, nepatogus, tuomet nutylima.

Mirusių nuo COVID skrodimai draudžiami (išskyrus išimtinius atvejus), todėl skelbiama mirčių statistika yra tarsi miglos pūtimas, nes tiksliai lieka neaišku, ar mirė su COVID, ar nuo COVID.

Aš į šią statistiką rimtai nežiūriu. Reikėtų žiūrėti į mirtis po teigiamo testo, kaip JK. Ir tada rasime, kad yra ir nepilnamečių, mirusių per kelis mėnesius po teigiamo testo, ir per kelis mėnesius po skiepo.

Aukščiausias mokslinis duomenų lygmuo yra atsitiktinės atrankos kontroliuojami klinikiniai tyrimai.

Juose nėra jokių įrodymų, kad vaikams būtų nustatyta vakcinos sukeliama apsauga nuo sunkios ligos ar mirties susirgus COVID.

Tuo metu nustatyta sunkių nepageidaujamų reiškinių po skiepo.

Vienu atveju mergaitė po antro skiepo liko neįgali, maitinama per zondą.

Kitas tiriamasis patyrė gyvybei pavojingą padidėjusio jautrumo reakciją. Jokia statistika nepaneigs atsitiktinės atrankos kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenų, o jie vaikų skiepijimo klausimu yra nepalankūs.

R.Jankūnas pateikia tikruosius skaičius apie „Omikron"

Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai gąsdinami nauja koronaviruso „Omikron" atmaina, kuri, spėjama, gali net privesti prie naujo karantino.

Tačiau R.Jankūnas išanalizavo gruodžio 30 d. Amerikos gydytojų asociacijos paskelbtą straipsnį, kuriame lyginami „Omikron" ir ankstesnių bangų metu Pietų Afrikoje hospitalizuoti pacientai bei jų gydymo rezultatai ir pateikia tikruosius skaičius.

Kaip žinome, SARS-CoV-2 variantas „Omikron", sukėlęs ketvirtąją COVID-19 bangą, Pietų Afrikoje nustatytas 2021 m. lapkričio 24 d.

Pietų Afrikoje buvo šios COVID-19 bangos: 2020 m. birželio-rugpjūčio mėn. (natūralus variantas); 2020 m. lapkričio-2021 m. sausio mėn. („Beta"); 2021 m. gegužės-rugsėjo mėn. („Delta"); atvejų vėl ėmė daugėti nuo 2021 m. lapkričio 15 d. (gruodžio 7 d. 26 proc. testų buvo teigiami).

Tyrėjai palygino duomenis pacientų, hospitalizuotų su teigiamu SARS-CoV-2 testu „Netcare" privačios sveikatos priežiūros tinklo skubios pagalbos ligoninėse ketvirtosios ir ankstesnių bangų metu. „Netcare" iš viso turi 49 ligonines su daugiau kaip 10 tūkst. lovų visoje Pietų Afrikoje", - nurodo R.Jankūnas.

Jis pastebi, kad 4 bangos metu hospitalizuoti pacientai buvo jaunesni, tarp jų buvo daugiau moterų, bet jie gerokai mažiau sirgo gretutinėmis ligomis.

Taip pat nustatyta, kad skubios pagalbos kreipėsi 2-3 kartus mažiau žmonių negu ankstesnių bangų metu, iš jų hospitalizuota 1,5-2 karto mažiau.

Ūminių kvėpavimo sutrikimų patyrė 2-3 kartus mažiau žmonių, deguonies terapija taikyta 4-5 kartus mažiau žmonių, o dirbtinė plaučių ventiliacija - 5-10 kartų mažiau žmonių.

Skaičiuojama, kad hospitalizacijos trukmės mediana 4 bangos metu buvo 3 dienos, o ankstesnių - 7-8 dienos. 4 bangos metu mirė 27 žmonės, t.y. beveik 50 kartų mažiau negu 3 bangos metu.