STT nusprendė nepradėti tyrimo dėl Justo Džiugelio ir Mindaugo Ardišausko, vertinimą pateiks VTEK

Vertinimą, ar J. Džiugelio ir M. Ardišausko elgesys atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, trečiadienį skelbs Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl J. Džiugeliui skirtų parlamentinių lėšų, kuriomis jis apmokėjo M. Ardišausko paslaugas.

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.

Prokuratūra kovo pradžioje kreipėsi į STT, kuri sprendė, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. 

STT kovą nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistai STT perdavė išvadą, kad J. Džiugelio ir M. Ardišausko santykiai turi daugiau turi civilinės sutarties požymių, nei darbo.

Aplinkybių patikslinimo metu J. Džiugelis ir M. Ardišauskas tarnybai teigė, kad nors sąskaitose faktūrose buvo nurodyta, kad parlamentinės lėšos skirtos apmokėti parlamentaro veiklos ataskaitos rengimą, buvo teikiamos kitokios paslaugos – „Facebook“ įrašai, pranešimai spaudai, teikiamos konsultacijos.

Pats J. Džiugelis tarnybai teigė, kad sąskaitoje tokias paslaugas nurodyti kaip ataskaitos rengimą jam nurodė Seimo kanceliarijos darbuotojai.

„Vien tai, kad suteiktos paslaugos ar atlikti darbai yra įvardijami kitu pavadinimu, nereiškia, jog tie darbai nebuvo atlikti ar paslaugos nesuteiktos arba už jas neturi būti sumokėta. Tokie galimi pažeidimai yra procedūrinio pobūdžio ir nėra tokio pavojingumo, jog turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu“, – rašoma tarnybos nutarime.

Tarnyba pažymi, kad iki šios dienos nei Seimo kanceliarija, nei Seimo Etikos ir procedūrų komisija nėra nustačiusios faktų, jog J. Džiugeliui parlamentinės lėšos buvo skirtos nepagrįstai, ne už tuos darbus ar paslaugas, kurie nurodyti finansiniuose dokumentuose, ar kad pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Anot STT, J. Džiugelis ir M. Ardišauskas pateikė didelį kiekį dokumentų ir nuorodų apie suteiktas paslaugas, tad nėra pagrindo teigti, kad lėšos išmokėtos už neatliktus darbus.

„STT kaip ikiteisminio tyrimo institucija nėra įgaliota vertinti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kokybės, apimties, trukmės ir įkainių“, – teigiama nutarime.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su M. Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.