Po kebabinę – kone visuose šalies miesteliuose: kodėl lietuviai juos taip garbina, o turkai stveriasi už galvos?

Susidūrė su dar negirdėtu sukčiavimo būdu: turėtų suklusti visi, kurie užsisako maisto į namus

(8)

Vilnietė Julija sako įtarianti, kad sukčiai pasinaudojo savo išradingumu ir žmonių pinigus bando išvilioti apsimesdami maisto išvežiotojais. Štai sostinės gyventoja vėlyvo skambučio iš nepažįstamo numerio sulaukė apie 19 val. 30 min.

 

Vos ji atsiliepė, kai paskambinusioji mergina greitakalbe paprašė, jog Julija pasakytų savo vardą, pavardę ir patikslintų savo namų adresą – kurjeris neva negali rasti, kur pristatyti užsakymą.

„Aš visiškai ramiai klausiu: kokiu tikslu ir kas skambina“, – naujienų portalui lrytas.lt savo patirtimi dalijosi vilnietė. Tuomet paskambinusioji pradėjo aiškinti, jog kurjeris negali pristatyti picos, tad reikia patikslinti adresą.

Tačiau Julija nepasimetė – juo labiau, kad nebuvo į namus užsisakiusi jokio maisto. Ji dar kartą pasakė, kad jokių duomenų neatskleis.

Kaip pasakojo pašnekovė, tariama darbuotoja iš picerijos pakeitė kalbėjimo stilių ir balso toną – pradėjo bendrauti nebe taip įžūliai, bandė sukelti gailestį – mat iš atlyginimo dabar jai išskaičiuos apie 40 eurų, už kuriuos neva buvo užsakytas maistas į namus.

Ji iš tariamos darbuotojos sulaukė klausimo: „Kaip mes dabar išspręsime šią finansinę situaciją?“. Vilnietė liko nustebusi – kokie „mes“, kokia dar „finansinė situacija“? Tačiau ji į tai atsakė, kad tokią problemą spręstų tik teisiniu būdu ir su advokatų pagalba.

Tuomet paskambinusioji pasakė, kad galbūt tai Julijos draugų iškrėstas pokštas, o pokalbį baigė iškart po to, kai Julija dar kartą paprašė tariamos darbuotojos prisistatyti.

„Aš iškart paskambinau numeriu 112 ir apie situaciją informavau pareigūnus, kad galimai tai yra naujas sukčiavimo būdas, kuriuo apgauna žmones. Policija patikino, kad susisieks, bet vis dar nėra jokio atsakymo. Niekas nepaskambino, niekas nesusisiekė – absoliuti tyla – jie tiesiog užfiksavo tokį atvejį ir visiems viskas vienodai“, – sakė moteris.

Po skambučio internete ji bandė ieškoti, kam priklauso šis numeris, tačiau nieko nerado. Panašu, kad tai naujai nusipirktas numeris, juo labiau, kad skambučių istorijoje prie šio numerio parašytas prierašas, kuris skelbia, jog telefono numeris yra įtartinas.

Tiesa, vilnietei pasirodė keista ir tai, kad prieš sulaukiant skambučio iš tariamos picerijos, jai skambino ir kitas nežinomas numeris iš Latvijos, tačiau jam moteris neatsakė.

Pašnekovė svarstė, kad jei panašiu metu išties būtų užsisakiusi maisto su pristatymu į namus, greičiausiai būtų reagavusi patikliau. 

Portalui lrytas.lt Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė sakė, jog jei žmogus telefonu 112 apie galimus sukčiavimo atvejus praneša konsultantams, užtikrinama, jog informacija operatyviai bus perduota policijai. Policija, jei pranešimas pasitvirtina, pradeda tyrimą.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pateikta sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus.

Per tris 2022 m. ketvirčius fiksuota, kad finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau nei 8 mln. eurų, tačiau su finansų įstaigų pagalba grąžinta suma – 4 mln. eurų.

Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Atkreipiamas dėmesys, kad sukčiai dažniausiai naudoja „fišingą“ – gyventojams siunčiamos suklastotos SMS žinutės, laiškai, kuriuose gali būti apsimetama banku, policija ar kitomis institucijomis. Taip pat yra ir vadinamųjų „romantinių nusikaltėlių“, kurie su aukomis suartėja emociškai ir po kiek laiko išvilioja pinigus.

„Tebėra paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas“, – priduriama pranešime.

Finansiniai nusikaltėliai tokiais atvejais siekia gauti asmeninius duomenis, pavyzdžiui, interneto banko prisijungimo duomenis. Finansų sektoriaus specialistai taip pat ragina neatidaryti įtartinų nuorodų, kurios gali priminti bankų ar kitų institucijų svetaines.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder