Tai, kas laukia Lietuvos ekonomikos, neramina: rudenį galime sulaukti nemalonių staigmenų

Turi dvi geras žinias

Kadangi ne visi faktiniai ir realūs makroekonominiai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai yra statistikoje ir ekonomistų rankose, todėl statistikai, skaičiuodami pirminį BVP rezultatą, remiasi ne itin tiksliomis prognozėmis. Dažnai atsitinka taip, kad antrasis BVP įvertis gana stipriai skiriasi, atkreipė dėmesį ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“.

„Emocija, bent jau pas mane, yra tokia, kad situacija Lietuvos ekonomikoje nebeblogėja, bet kalbėti apie ekonomikos augimą, krizės pabaigą ir ekonomikos pašokimą, yra tikrai per anksti“, – sakė jis.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Viena jų – pramonės rodikliai. Anot jo, pramonės gamyba paskutinius du mėnesius kas mėnesį krito po 6 proc., bet jos kritimo tempas neįsibėgėja. Netgi medienos ir baldų sektorius, kur gamyba krenta dviženkliais skaičiais, kritimo tempas stabilus.

Pramonę ekonomistas prilygino sergančiam ligoniui: temperatūra dar yra, tačiau liga yra pakankamai stabili. Kaip minėjo A.Izgorodinas, šiais metais būtų naivu tikėtis pramonės atsigavimo dėl silpno vartojimo euro zonoje, silpnėjančios Kinijos ekonomikos.

Pramonė generuoja penktadalį Lietuvos BVP ir sukuria apie ketvirtadalį vietų privačiame darbo sektoriuje. Jis pripažino, kad nuo pramonės rodiklių nemažai priklauso ir pati šalies ekonomika bei darbo rinka.

Antroji pozityvi žinia – gerėjantys mažmeninės prekybos rodikliai. Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad šiame sektoriuje situacija yra labai skirtinga. Maisto ir gėrimų vartojimas toliau krenta, tačiau tempas vis lėtėja.

Ne maisto produktų segmento situacija atneša ne tiek daug pozityvo. „Kol kas ekonominė situacija, turint galvoje visas aplinkybes – makroekonomikos, geopolitines rizikas – yra tikrai pakankamai nebloga, nors tai tikrai nėra krizės pabaiga ir nėra ekonomikos pašokimas į viršų“, – kalbėjo pašnekovas.

Ruduo gali atnešti tik blogas naujienas

Kalbėdamas apie ateinantį rudenį, ekonomistas sakė manantis, kad galime sulaukti nebent nemalonių staigmenų.

Pasak jo, didžiausia rizika yra susijusi su Kinijos ekonomika – iš ten atkeliauja vis daugiau „radikaliai blogų naujienų“. Pavyzdžiui, defliacija, kuri reiškia vartojimo kritimą: žmonės neperka prekių ir paslaugų, nes tikisi, kad jų kainos toliau mažės.

Dar vienas rimtas signalas – nekilnojamojo turto rinka, kur susiduriama su likvidumo problemomis. „Rudenį Kinijos ekonominė situacija gali dar pablogėti ir tai gali būti juodoji gulbė, kuri pablogintų pasaulio ir Lietuvos ekonomikos situaciją“, – paminėjo ekonomistas.

„Kinijos valdžia labai daug kalba apie ekonomikos skatinimą, bet nieko nedaro“, – pridūrė pašnekovas.

Jei Kinijos valdžia nieko nesiims, pasekmės būtų ir euro zonai bei Lietuvai. „Lietuvos ekonomika yra paremta eksportu ir pramonės gamyba. Ši gamyba yra priklausoma nuo kontraktinių užsakymų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos. Didesnė Kinijos ekonomikos krizė labai neigiamai paveiks euro zonos pramonę, tad neigiamai veiks Lietuvos pramonę ir eksportą“, – aiškino jis.

JAV ekonomikoje taip pat netrūksta iššūkių ir tai neramina: palūkanų normų našta yra pakankamai didelė, JAV centrinis bankas kol kas nežada mažinti palūkanų. Esą tik klausimas, kada ateis laikas, kai ši ekonomika nebeatlaikys spaudimo.

Kada iš Europos Centrinio Banko (ECB) sulauksime gerų žinių dėl palūkanų? A.Izgorodino manymu, tai jau kitų metų pirmojo ketvirčio klausimas. „Išankstiniai rodikliai rodo, kad infliacija euro zonoje turėtų toliau lėtėti, bet ji ir toliau lieka daugiau nei dvigubai didesnė nei ECB 2 proc. tikslas.

Kitas aspektas yra toks, kad ECB, net ir matydamas, kad infliacija lėtėja ir net bus priartėjusi prie 2 proc., vis tiek neskubės palūkanų sumažinti bei norės dar 1–3 mėnesius išlaukti, kad įsitikintų, kad infliacija sulėtėjusi ir grėsmių nebėra“, – aiškino pašnekovas.

ECB duomenys rodo, kad pernai 88 proc. visų naujų paskolų Lietuvoje buvo išduota už kintamas palūkanas, todėl esame ta euro zonos šalis, kuri labai jautriai reaguoja į palūkanų didinimą, toliau dėstė radijo laidos dalyvis.

Todėl Lietuva turėtų pasimokyti iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis skaičius siekia 34 proc.

Anot A.Izgorodino, daug ką lemia ir šalies valdžios veiksmai. Šiuo atveju, galima būtų sustiprinti „Invegos“ galimybes, plėsti palūkanų kompensavimo priemones, kad valstybė sumokėtų dalį naštos už įmones, nors vėliau pinigai galėtų būti grąžinti.

Požiūris į mokesčių reformą – neigiamas

„Mes apskritai nekalbame apie Kinijos problemas ir jas nuvertiname. Dabar, kalbant apie pasaulinės ekonomikos recesijos naratyvą, susitelkiama ties JAV ir euro zona ir yra tik vienas klausimas – kada aukštos palūkanos palauš šias ekonomikas? Bet manau, kad pirmiausiai gali palūžti Kinija, nes pastaruoju metu jos makroekonomikos situacija neramina“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A.Izogorodinas.

„Lietuvos ekonomika yra paremta eksportu ir pramonės gamyba. Ši gamyba yra priklausoma nuo kontraktinių užsakymų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos. Didesnė Kinijos ekonomikos krizė labai neigiamai paveiks euro zonos pramonę, tad neigiamai veiks Lietuvos pramonę ir eksportą“, – aiškino jis.

Pasak ekonomisto, Kinijos ekonomika patiria sunkumus, nes šalies valdžia nesiima jos skatinti ir gelbėti neatsigaunančių nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorių.

„Kinijos valdžia labai daug kalba apie ekonomikos skatinimą, bet nieko nedaro. Antras aspektas yra tai, kad Kinija atsidūrė defliacijoje, kuri yra ypač pavojingas reiškinys dėl vartojimo susitraukimo.

Trečias aspektas yra tai, kad besikaupia problemos Kinijos NT sektoriuje. Jau dabar vienas iš didesnių vystytųjų, 5 ar 6 pagal pardavimus, turi labai rimtų likvidumo problemų. Ir apskritai yra matomos problemos NT ir statybų sektoriuje, kuris vis dar neatsigauna“, – sakė ekonomistas.

„Kuo toliau Kinijos valdžia kalbės apie ekonomikos skatinimą, bet nesiims veiksmų, tuo labiau jie gąsdins verslus, gąsdins rinką ir tai baigsis blogai“, – pabrėžė jis.

Taip pat A. Izgorodinas paminėjo, kad Kinijos valdžios radikali pozicija – pastaruosius kelis metus didinant ekonomikos kontrolė ir bendradarbiaujant su Rusija, atbaido Vakarų investicijas ir verslus.

„Manau, kad viena iš paslėptų Kinijos problemų yra užsienio investicijų srauto mažėjimas. Kinijos valdžia jau paskutinius keletą metų labai radikaliai elgiasi su savo ekonomika, didina valdžios kontrolę joje. Dėl tokios politikos, bei dėl Rusijos ir Kinijos santykių, Vakarų verslas traukiasi iš šios valstybės. Ir aš sakyčiau, kad tokie veiksmai yra labai didelė Kinijos klaida“, – teigė A. Izgorodinas.

Praėjusią savaitę Kinijos statistikos tarnyba Pekine pranešė, kad šalies ekonomika patyrė defliaciją: vartotojų kainos liepą, lyginant su pernai metais, mažėjo 0,3 proc. Jau birželį kainos nekito – gegužę jos dar nežymiai 0,2 proc. didėjo.

„Esame nuolatinių reformų šalis“

Ekonomistas sako turįs neigiamą požiūrį į Vyriausybės paruoštą mokesčių reformos paketą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė birželį.

„Labiau neigiamas dėl kelių aspektų. Visų pirma, tai yra neapibrėžtumo aspektas, nes ekonominė situacija šiuo metu nėra pati geriausia. Yra daug rizikų, kurios gali patraukti ekonomiką į apačią ir tokiu metu yra ne laikas eksperimentuoti su mokesčiais. Geriau palikti juos tokius, kokie yra, su visais jų pliusais ir, aišku, minusais“, – „Žinių radijui“ teigė A.Izgorodinas.

Taip pat jis akcentavo individualios veiklos apmokestinimo klausimą, kur mato nelogišką valstybės ėjimą.

Nors pati Vyriausybė skatina verslumą ir naujų įmonių atsiradimą, taip pat kalbama apie individualios veiklos apmokestinimą – taip žudomas verslumas.

„Matau labai didelę Lietuvos problemą – mes esame nuolatinių reformų šalis. Ateina nauja valdžia – imasi naujų reformų, ateina kita valdžia – ji imasi reformų. Turime nustoti tą daryti ir pagaliau turėti kažkokią stabilią viziją 5–10 metų į priekį ir tas tikriausiai labiausiai susiję su mokesčiais“, – dėstė pašnekovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad mokesčių sistema turi būti konkurencinga, nors gali būti ir tam tikrų nelygybių.

Be to, neretai yra taip, kad vienerius ar dvejus metus gyventojai dirba pagal individualią veiklą ir tik tada, jei gerai sekasi, kuria įmonę. Todėl individualios veiklos žemas apmokestinimas yra tiesioginis verslumo skatinimas, kas yra labai svarbu Lietuvai, pridūrė kalbintas ekonomistas.

Jeigu valstybė skirtų papildomą dėmesį kontrabandai, būtų daugiau surenkama pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizo lėšų, atkreipė dėmesį radijo laidos svečias.

Šie mokesčiai sudaro daugiau nei pusę viso biudžeto pajamų be europinių pinigų.

lrytas.lt