Nausėda dalyvaus Krynicos saugumo ir ekonomikos forume Lenkijoje

Tarp Prezidentūros ir URM vėl auga įtampa: neradę bendro sprendimo dėl ambasadoriaus, apsikeitė kaltinimais

Į viešumą nutekėjus informacijai apie galimai nederamą Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno elgesį su savo darbuotojais, dvi už Lietuvos užsienio politiką atsakingos institucijos apsikeitė abipuse kritika.

Subtiliais kaltinimais apsimainė ir šių institucijų pirmieji asmenys: prezidentas Gitanas Nausėda bei ministras Gabrielius Landsbergis.

Prezidentūra neslėpė įtarianti, kad ministras šioje istorijoje užsiima politinėmis manipuliacijomis. Be to, nerodyta ženklų, kad veikiausiai jau G. Landsbergio pasitikėjimo netekęs ambasadorius galėtų būti patrauktas.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) ne tik viešai suabejojo prezidento atsakingumu, bet ir užsiminė, kad nuo šio klausimo neatsitrauks net jei G. Nausėda toliau gins mobingu apkaltintą ambasadorių.

Didelių simpatijų vienas kitam nejaučiantys politikai rezonansą sukėlusioje istorijoje skirtingai įvertino tiek politiniame lauke atsidūrusį E. Bajarūną, tiek apskritai tai, ką reikėtų laikyti grėsmę keliančia problema.

Komentuodamas E. Bajarūnui mestus kaltinimus, prezidentas pirmiausiai akcentavo ne į viešumą patekusios inspektorių ataskaitos detales apie netinkamą ambasadoriaus elgesį.

Šalies vadovas akcentavo bei kritikavo patį faktą, kad galimai nederamą ambasadoriaus elgesį indikuojanti informacija atsidūrė viešumoje.

„Yra tik du variantai, kaip iš Užsienio reikalų ministerijos tokia informacija atsiduria žiniasklaidoje – arba situacija yra nevaldoma ir vidutinės grandies žmonės ją išplukdo į viešąją erdvę, arba visa tai daroma su Užsienio reikalų ministerijos vadovybės žinia.

Abu dalykai yra tiesiog nepriimtini“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prezidento neįtikino E. Bajarūnui mesti įtarimai mobingu, jis labiau rinkosi paties ambasadoriaus pasiūlytą versiją – kad jei kas ir buvo nepatenkintas jo darbu, tai tik dėl to, kad ambasados vadovas yra itin reiklus.

Po tokio prezidento pareiškimo G. Landsbergis daugiaaukščių metaforų nebeieškojo. Pasak jo, prezidentas elgiasi tiesiog neatsakingai, jei, neišklausęs galimai nukentėjusios pusės, mobingu kaltinamą ambasadorių siunčia atgal į darbo vietą.

Tačiau sulaukusi retorinių ministro klausimų, Prezidentūra pozicijos nepakeitė ir nepanoro teisintis bei komentuoti, kodėl nebuvo išklausyta skundą pateikusioji pusė.

Šalies vadovo komunikacijos grupė tik pažymėjo, kad esminis dėmesio objektas šioje istorijoje turėtų būti faktas, kodėl tarnybinio patikrinimo medžiaga atsidūrė spaudoje.

„Prezidentas atkreipė dėmesį į nepriimtiną situaciją, kai URM atliekamo tarnybinio patikrinimo medžiaga atsidūrė spaudoje.

Atsakingas ministras turėjo užtikrinti, kad ambasados darbuotojų liudijimais ir ministerijos inspektorių surinkta medžiaga nebūtų manipuliuojama viešojoje erdvėje, o tarnybinės veiklos vertinimas būtų atliktas kvalifikuotai ir nešališkai“, – Eltai teigė Prezidentūra.

Savo ruožtu URM į kartojamus šalies vadovo ir Prezidentūros raginimus, kitaip nei uždavė toną G. Landsbergis, nesureagavo. Pasak URM, prezidento mesti įtarimai dėl medžiagos nutekinimo skamba kaip išsisukinėjimai.

Anot ministerijos, reikėtų koncentruotis ne į šį faktą, bet į galimai vyraujančią nepalankią darbo aplinką Londone esančioje Lietuvos ambasadoje.  

„Insinuacijos dėl informacijos nutekinimo atrodo kaip bandymas nukreipti dėmesį, nes inspektoriaus išvada pirmadienį buvo išsiųsta 3 institucijoms: Lietuvos Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Pažymime, kad minėta informacija nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties bei nėra atitinkamai klasifikuojama, tai yra tarnybinio naudojimo informacija“, – Eltai perduotame komentare teigė URM.

„Institucijoms susipažinus su generalinio inspektoriaus tyrimo išvada, pagrindinis klausimas išlieka – kaip išspręsti JK atstovybės darbuotojų nepalankią darbo aplinką, kuri turi neigiamą įtaką strategiškai svarbios Lietuvai atstovybės darbo rezultatams.

Reikalingas visų institucijų sutarimas tiek dėl ambasadoriaus, tiek dėl atstovybės sklandaus tolimesnio darbo“, – pridūrė ministerija.

Maža to, URM komentare prezidentas ne tik raginamas nesprukti nuo G. Landsbergio akcentuotos problemos sprendimo. Kartu ministerija užsimena, kad net jei nepavyks su G. Nausėda rasti bendrų vardiklių, bus imtasi atitinkamų priemonių.

„Vis dar viliamės, kad prezidentas mato pagrindinę problemą ir nesistengs pabėgti nuo jos sprendimo. Jeigu prezidentas nuspręstų, kad jis nemato ar ketina ignoruoti problemą bei konstruktyviai dalyvauti šios problemos sprendime, ministras toliau pasilieka sau teisę veikti įstatymų numatyta tvarka“, – tvirtina ministerija, tarsi primindama, kad prieš kelis metus atviras trintis kėlę nesutarimai dėl ambasadorių vėl gali grįžti į Prezidentūros ir URM santykių darbotvarkę.

ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder