Taurimas Valys: buitį gerinti pensijų lėšomis – finansinis žmonių neraštingumas

Kartu jis mano, kad toks žmonių elgesys daug ką pasako ir apie jų finansinę padėtį. 

„Tai pasako apie bendrą finansinio raštingumo lygio žemumą, nes akivaizdu, kad jeigu dalis pinigų yra išleidžiama, ištaškoma ir nebegalvojama apie ateitį, tai yra vienas rezultatas, bet iš kitos pusės, tai taipogi pasako apie mūsų ekonominę situaciją – jeigu žmonėms trūksta pinigų įsigyti namų apyvokos priemonių ir jie naudoja pinigus, gautus iš pensijų fondų, tai irgi pasako, jog tikrai yra dar kur augti“, – pirmadienį po susitikimo su opoziciniais liberalais žurnalistams Seime teigė T. Valys.  

Pasak jo, finansinio raštingumo lygio kėlimas yra vienas Vyriausybės prioritetų: „Per finansinio raštingumo žemą lygį turim labai daug ir šešėlinės ekonomikos, ir sukčiavimo atvejų.“   

Jis žada, kad bus numatyta lėšų šioms priemonėms: „Mes tikrai finansuosim priemones, susijusias su finansinio raštingumo didinimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvas, susijusias su finansinio raštingumo didinimu palaikysime.“

Anot jo, be kita ko, „yra didelis lūkestis“, kad ekonomikos augimas šiemet bus didelis dėl didėjančių gyventojų pajamų, dėl to auga ir valstybės biudžeto pajamos. 

„Niekas nepaneigs, kad turime istorines galimybes šiais metais padidinti vartojimą ir dėl to tikėtis didesnio mokesčių – pridėtinės vertės mokesčio, akcizų – surinkimo, nes mes turime papildomai keletą milijardų, kurie ateina į rinką. 

Klausimas, kaip jais bus pasinaudota“, – Liberalų frakcijoje kalbėjo paskirtasis finansų ministras. 

Laikinoji premjerė ir pensijų kaupimo reformos iniciatorė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad atsiimtas lėšas žmonės išleido ne tik vartojimui, bet ir investicijoms – į nekilnojamąjį turtą, trečiąją pensijų pakopą, investicinį draudimą ir panašiai. 

Pasak jos, „pagaliau“ kiekvienas kaupiantysis gali laisvai apsispręsti, ar atsiimti sukauptas visas, ar dalį lėšų, ar pasitraukti iš pensijų fondų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad didžiąją dalį iš pensijų fondų pasiimtų pinigų žmonės leidžia Lietuvoje ir tai teigiamai veikia šalies ekonomiką – suaktyvėjusi vidaus rinka yra geras stimulas ekonomikai. 

BNS rašė, kad iš kaupimo pensijai per pirmąjį dvejų metų lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – pasitraukė beveik 0,6 mln. žmonių, arba 40 proc. antros pakopos sistemos dalyvių, gyventojams išmokėta daugiau nei 3 mlrd. eurų.