Teismas išnagrinėjo poveikiu liudytojui kaltinto Antano Kandroto-Celofano bylą, jis įžvelgia persekiojimą dėl valdžios kritikos

Į teismo posėdį antradienį A. Kandrotas-Celofanas buvo pristatytas iš Vilniaus kalėjimo, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus. Teismui pradėjus posėdį, vyras paprašė, kad jam būtų nuimti antrankiai. Teismas, pasikonsultavęs su A. Kandrotą-Celofaną atlydėjusiais Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais, leido vyrui būti posėdyje be antrankių.

A. Kandrotas-Celofanas iš pradžių teikė prašymą teismui išsiaiškinti, kuo baigėsi jo atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos dėl galimo pareigūno pažeminimo, nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau jo advokatui Erikui Rugieniui parekomendavus atsiimti šį prašymą, A. Kandrotas-Celofanas tai ir padarė.

Teisme pagarsinta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apskundė A. Kandrotui-Celofanui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį dėl poveikio riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policininkui Vaidui Maziliauskui.

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. Kandrotą-Celofaną pripažinti kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam bei skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prašoma bausmę už šią nusikalstamą veiką subendrinti su A. Kandrotui-Celofanui ankstesniais teismo nuosprendžiais skirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Prokuroras Edmundas Bagdonas teisme antradienį pažymėjo manantis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. Kandrotą-Celofaną.

„Bylos duomenys rodė padarytą poveikį nukentėjusiajam V. Maziliauskui, tačiau į tai teismas neatsižvelgė, tinkamai neįvertino A. Kandroto veiksmų“, – tvirtino E. Bagdonas.

A. Kandrotas-Celofanas prašė teismo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jo advokatas E. Rugienius teigė manantis, kad byla iš esmės pradėta ne dėl galimos nusikalstamos veikos, o dėl paties A. Kandroto-Celofano.
„Šiuo atveju, kai pats nukentėjusysis nurodo, kad nebuvo iš principo padaryta nusikalstama veika, tokia byla negali patekti į teismą“, – sakė E. Rugienius.

A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu tvirtino, kad jį teisėsauga persekioja.

„Esu nuolatos persekiojamas tiek policijos, tiek prokuratūros“, – dėstė išteisintasis ir pridūrė, kad jis yra persekiojamas dėl to, kad kritikuoja valdžią.

Jis teigė, kad riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policininkui V. Maziliauskui jokio poveikio nedaręs, jį esą kalbinęs kaip žurnalistas. A. Kandrotas-Celofanas pažymėjo, kad pareigūno norėjęs paklausti, kodėl jis neva melavo, duodamas parodymus.

„Mes turime informacijos, kad pareigūnas melavo“, – dėstė A. Kandrotas-Celofanas.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą byloje planuoja skelbti gruodžio 3 d.

Pirmosios instancijos teismas A. Kandrotą-Celofaną išteisino

ELTA primena, kad rugpjūčio 30 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, jog poveikiu liudytojui kaltinamas A. Kandrotas-Celofanas galėjo padaryti tik privataus gyvenimo pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui. Teismo manymu, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Kaltinamojo Kandroto veiksmai po teismo posėdžio vadinamojoje riaušių byloje filmuojant nukentėjusįjį, jį persekiojant, komentuojant duotus parodymus, vėliau šį įrašą paviešinant socialiniuose tinkluose yra įkyrūs ir peržengia etiško ir kultūringo bendravimo ribas.

Teismo vertinimu, nebuvo jokio poreikio filmuoti ir publikuoti nukentėjusiojo atvaizdą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas pavojingas ir realus psichinis poveikis, jog nukentėjusysis duotų melagingu parodymus, toks poveikis, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę”, – sakė išteisinamąjį nuosprendį paskelbusi teisėja Kristina Grinevičiūtė.

Nauja byla A. Kandrotui buvo pradėta 2023 m. lapkritį, kai po Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio riaušių prie Seimo bylos teismo posėdžio kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas priėjo prie liudytojo policijos pareigūno V. Maziliausko ir galimai bandė padaryti poveikį.

Bylos duomenimis, trukdydamas pareigūnui teismo pastate leistis laiptais, jį filmavo mobiliojo ryšio telefonu, komentavo, jog jis neva teisme davė melagingus parodymus, persekiojo liudytoją.

Prokuratūra mano, kad A. Kandrotas-Celofanas taip elgėsi norėdamas išvengti atsakomybės riaušių byloje, kur jam pateikti kaltinimai ir jis teisiamas kartu su kitais kaltinamaisiais.

Teisėsauga vyro veiksmus įvertino kaip galimą siekį paveikti policijos pareigūną duoti A. Kandrotui-Celofanui ir kitiems kaltinamiesiems palankius parodymus, nes policininko apklausa tądien nesibaigė – jis turėjo dar liudyti kitame posėdyje. Įrašas apie persekiojamą policininką buvo paskelbtas ir socialiniuose tinkluose.

A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu teigė, kad tik norėjęs paklausti V. Maziliausko, kodėl jis melavo, tačiau buvo apstumdytas, o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas bandė pakišti jam koją. Pasak A. Kandroto-Celofano, jam žmonės pasakojo, kad būtent V. Maziliauskas per riaušes mėtė akmenis, o ne dabar teisiami riaušių bylos dalyviai.

2021 m. riaušių prie Seimo byloje apklaustas V. Maziliauskas teisme anksčiau pasakojo, kad po riaušių jo atvaizdu pradėta dalintis socialiniuose tinkluose, buvo nurodoma, kad neva jis yra neramumų provokatorius. Dėl šių veiksmų pareigūnas nori prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Policijos „Dialogo grupės“ atstovas V. Maziliauskas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. padėjęs pareigūnams palaikyti viešąją tvarką, jis sakė vilkėjęs civilio rūbus, dėvėjo raištį su užrašu „Dialogo grupė“. V. Maziliauskas tvirtino, kad bendraudamas su žmonėmis, siekdamas juos nuraminti, ne kartą rodė savo policijos pareigūno pažymėjimą.

Policijos pareigūnui V. Maziliauskui riaušių byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas. Jis tvirtino nukentėjęs dėl jo atvaizdo be leidimo naudojimo, dėl galimo šmeižto.