Telefono naudojimas prie vairo – vienas pavojingiausių įpročių. Kaip jo atsisakyti?

Psichologė Laima Bulotaitė atsako, kodėl dalis vairuotojų nuolat tikrina telefoną ir kaip atsisakyti šio rizikingo įpročio.

Ar telefono naudojimas – jau priklausomybė?

Pasak psichologės, pavojingas pomėgis naudotis telefonu vairuojant nebūtinai yra priklausomybė. Tačiau jį dažnai lemia psichologiniai veiksniai, vidinės nuostatos.

„Dažną išmaniojo įrenginio tikrinimą, poreikį nuolat atsiliepti telefonu, galima sieti su savivertės problemomis, nepatenkinamu poreikiu išreikšti save. Taip elgiasi žmogus, kuris stengiasi visur ir visada būti pasiekiamas, nori būti reikalingas. Jam atrodo, kad pašnekovams padeda spręsti sudėtingus klausimus ir turi tam tikrą autoritetą. Tai stiprina savivertę, suteikia pasitikėjimo savimi pojūtį.

Žinoma, realybėje absoliuti dauguma tokių skambučių yra nedidelės svarbos, o ir reikšmingi klausimai neturėtų būti sprendžiami vairuojant“, – pabrėžia L. Bulotaitė.

Baimė praleisti svarbią informaciją taip pat gali paskatinti telefono naudojimą ne laiku ir ne vietoje. „Yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad jeigu per pusvalandį neatsilieps, praleis kažką svarbaus, iškris iš konteksto. Šiuo atveju tai ne priklausomybė nuo telefono, o stipraus nerimo, savęs nuvertinimo išraiška“, – aiškina psichologė.

Kartais išmaniųjų įrenginių naudojimas išties tampa panašus į priklausomybę. „Žmogui atrodo, kad telefonas kišenėje vibruoja, todėl jis nuolat jį tikrina. Jis negali susikaupti prie jokios veiklos. Net atliekant atsakingą darbą, pavyzdžiui, vairuojant, telefonas išlieka dėmesio centru“.

Kaip atprasti?

Paklausta, kaip atprasti nuo poreikio žvilgčioti į telefono ekraną, psichologė teigia, kad svarbūs du veiksniai: sąmoningumo skatinimas ir už prasižengimą gresiančios pasekmės.

„Socialinių reklamų, visuomenės informavimo, švietimo užtenka: puikiai žinome, kad naudotis telefonu prie vairo negalima. Tačiau yra žmonių, kurie ignoruoja pavojų ir nenori keistis. Šiai gyventojų kategorijai rizikingą elgesį koreguoti padėtų skausmingos pasekmės. Pavyzdžiui, didelė piniginė bauda.

Jeigu vairuotojas už naudojimąsi telefonu kas kartą turėtų atseikėti solidžią sumą, nenoromis tektų susimąstyti ir priimti išvadą, kad taip elgtis neapsimoka“, – mano specialistė.

Ji priduria, kad siekiant ilgalaikių rezultatų, baudų tikrai neužteks: svarbu skatinti vairuotojų atsakingumą ir sąmoningumą. Pirmasis žingsnis – stebėti savo elgesį.

„Yra sukurta įvairių programėlių, kurios padeda sekti ir net riboti laiką, praleidžiamą naršant telefone. Kiekvienam žmogui rekomenduoju patikrinti, kiek valandų per parą praleidžiame naudodamiesi išmaniuoju įrenginiu – rezultatai gali nustebinti. Kai užfiksuotas valandų skaičius nedžiugina, verta paanalizuoti, ką tokio svarbaus bijome praleisti, ko ieškome telefone, kai turėtume užsiimti kitais svarbiais darbais“, – teigia specialistė.

Jeigu vairuotojui trūksta atsakomybės, jis pats nesusipranta atsisakyti telefono, teigiamą pavyzdį turi parodyti aplinkiniai. „Artimieji, keleiviai, sėdintys automobilio salone, privalo reaguoti į netinkamai besielgiantį vairuotoją ir jį sudrausminti.

Turime suprasti, kad mobiliojo ryšio priemonių naudojimas prie vairo yra išties rimtas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Net trumpam praradus budrumą, nukreipus akis nuo kelio ženkliai išauga nelaimės tikimybė. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje vis daugiau vairuotojų supras, kad vairuoti naršant telefone yra pavojinga ir nesaugu“, – sako L. Bulotaitė.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.