Tuskulėnų dvaro sodyba ir okupacinio režimo aukų memorialas paskelbti valstybės saugomais

Tai padaryta kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei pasirašius atitinkamą įsakymą.

Objektui suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Jį sudaro dvaro rūmai, oficina, Francišeko Valickio vila, Šv. Teresės koplyčia, koplyčia-kolumbariumas.

Tuskulėnų dvaras įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto XVI amžiaus viduryje. Po poros šimtmečių jis suskirstytas į atskiras valdas.

Iki šių dienų išlikę architekto Karolio Podčašinkio suprojektuoti klasicizmo stiliaus dvaro rūmai Neries pakrantėje pastatyti apie 1825 metus Rusijos imperijos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Rimskio-Korsakovo užsakymu.

Lietuvą okupavus sovietams 1940 metais Tuskulėnų dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų represinės struktūros dvaro teritoriją naudojo kaip masinę kapavietę. Nuo 1944-ųjų rudens iki 1947-ųjų pavasario ten suvežti nužudytieji už labai skirtingas veikas: partizanai, jų rėmėjai, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajowos kariai ir rėmėjai, taip pat apkaltintieji karo ar kriminaliniais nusikaltimais, dalyvavimu Holokauste.

Dauguma – 717 – ten rastų palaikų 2004 metais palaidoti parke pastatytoje koplyčioje-kolumbariume, tik septynių aukų palaikai atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai.

Dabar Tuskulėnų dvaro teritorijoje įkurtas rimties parko memorialinis kompleksas, įrengtos ekspozicijos. Šia teritorija rūpinasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.