Tvora bus „auksinė”: Šimonytė teigia, kad fiziniam barjerui pasienyje reikės per 100 mln. eurų

„Čia yra daug tikimybinių skaičiavimų, nes išlaidos, bent jau tos, kurios reikalingos migrantų tam tikram išlaikymui, jos priklauso ir nuo žmonių skaičių ir nuo to, kaip spėriai pavyktų žmones grąžinti į jų kilmės šalis.

Tai aš, nenorėdama spekuliuoti skaičiais, kadangi vėliau netgi tam tikrų pratybų simuliacijos tampa realiais skaičiais propagandoje, nenorėčiau kažkokių labai konkrečių prielaidų daryti, kad tos prielaidos nebūtų suprastos kaip Vyriausybės prognozė“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Šimonytė.

„Tačiau akivaizdu, kad mes šiems tikslams jau turime kalbėti apie dešimtis milijonų eurų, jeigu mes skaičiuojame laikotarpį iki metų pabaigos ir jeigu tendencijos bent jau išlieka stabilios, t. y. ženkliai nepablogėja, bet ir nepagerėja“, – sakė ji.

Konservatorė atkreipia dėmesį ir į lėšas, reikalingas fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija diegti.

Šimonytės teigimu, prognozuojama, kad lėšos, skirtos fiziniam barjerui pasienyje statyti, viršys 100 mln. eurų.

„Čia jau kalbame tikrai apie ženklias sumas, jeigu tas projektas bus visas visiškai įgyvendintas, mes kalbame apie sumas, kurios viršija 100 mln. eurų“, – pabrėžė premjerė.

Pastangos sustabdyti nelegalus iki šiol buvo bevaisės

Nuo migrantų krizės pradžios konservatorių vyriausybė ėmėsi aibės priemonių sustabdyti nelegalams.

Liepos pradžioje vyriausybė numatė statyti grandiozinę tvorą, kuri tuo metu turėjo kainuoti per kaip 40 mln. eurų (šiuo metu suma jau viršija 100 mln. eurų).

Taip pat nuolatos yra didinamos kariuomenės pajėgos Lietuvos pasienyje, nuo liepos pradžios čia budi jau šimtai Lietuvos karių.

Beje į pagalbą atvyko pasieniečiai iš Estijos ir buvo pasitelkta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kuri skirtingais etapais didina pareigūnų skaičių Lietuvos - Baltarusijos pasienyje.

Tačiau visos šios pastangos pasirodė bergždžios ir bevaisės, o migrantų krizė tik gilėja.

Po Užsienio Reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (Vytauto Landsbergio anūko) vizito Irake lėktuvų skrendančių į Baltarusiją su nelegalais tik padaugėjo ir migrantų srautas į Lietuvą nei kiek nemažėja.

Praėjusią parą, sekmadienį, Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 287 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtę migrantai. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3832.

Šis skaičius dešimtis kartų viršija buvusį per visus 2020 metus.

Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. - 104, 2017 m. - 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį - 473, gegužę - 77, balandį - 70, o kovą - 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių - 2555.

Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 124 Sirijos, 90 Rusijos, 91 Irano, 79 Gvinėjos ir 79 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą.

Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.

Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Lietuva taip pat pradėjo tiesti fizinį barjerą - koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

Masiniai gyventojų protestai, blokuojami keliai

Gilėjant migrantų krizei neapsikentę Lietuvos gyventojai pradėjo protestuot prieš valdžios neveiklumą ir negebėjimą saugoti Lietuvos teritoriją.

Prieš keletą dienų Dieveniškių gyventojai nenorėdami priimti nelegalų į savo gyvenvietę pradėjo blokuoti kelius, jiems į pagalbą per savaitgalį sugužėjo neabejingi piliečiai iš visos Lietuvos.

Šimonytė teigia, kad fiziniam barjerui pasienyje reikės per 100 mln. eurų. Eltos nuotr.