Tiesa, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigia, kad su tokiais planais medikų bendruomenės niekas nesupažindino, nors palies jie visus.
VLIVAS – taip vadinasi šiuo metu įgyvendinamas 4 599 761,76 eurų vertės projektas, kurį vykdo Valstybinė ligonių kasa kartu su Respublikine universitetineVilniaus ligonine.
Jo pagrindinis tikslas – realiomis sąnaudomis grįsto finansavimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas.
Projektas prasidėjo dar 2022 m., o baigsis jau šių metų pabaigoje. Nenuostabu, kad šiuo metu jau turėtų matytis, kaip sekasi įgyvendinti projektą.
VLK Informacinių technologijų departamento direktorius Aurimas Baliukevičius „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad šiuo metu baigiamas įgyvendinti trečias projekto realizavimo etapas.
„Darbai vykdomi pagal iš anksto suderintą projekto įgyvendinimo planą. Rizikų ar kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos projekto tikslams pasiekti, nėra“, – tvirtino A.Baliukevičius ir patvirtino, kad projektą pavyks užbaigti kaip ir planuota – iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Apie tokius planus negirdėjo
Tačiau panašu, kad apie šį grandiozinį projektą daugelis įstaigų ir girdėti negirdėjusios. Natūralu, jog net negali pakomentuoti, kaip vertina jo galimą poveikį įkainiams ar veiklos efektyvumui.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad ir jis apie tai girdi pirmą kartą, nepaisant to, kad Respublikinės Vilniaus ligoninės vadovė priklauso sąjungai.
„Jei atsiras toks skaičiavimas, vertinu labai gerai, – tvirtino K.Štaras. – Nes, be abejo, bazinės kainos dažniausiai neatitinka sąnaudų. Bet paties projekto nemačiau. Todėl ir pasakyti, ar tai leis ką nors pakeisti, sunku. Tai priklausys nuo to, koks bus atliktas darbas.“
Jis tikisi, kad nors šis projektas įgyvendinamas tyliai, galiausiai jis vis dėlto bus pristatytas medikų bendruomenei. „Nes, kaip minėjote, tai yra tikrai dideli pinigai ir svarbi tema“, – atkreipė dėmesį K.Štaras.
Jis pažymi, kad problema dėl įkainių skaičiuoja ne vienerius metus. „Turbūt daugiau nei dešimt metų politikai žada ir neištesi pažado, kad bus teisingai apskaičiuota...
Įstaigos ir mūsų vadovų sąjunga teikdavo kiekvienos įstaigos patiriamas sąnaudas teikiant vienokias ar kitokias medicinines paslaugas, su manipuliacijomis, stacionarines, lovadienių įkainius ir taip toliau...“ – prisiminė jis ir pridūrė, kad kai kurias paslaugas Valstybinė ligonių kasa yra perskaičiavusi.
Reikia išteklių valdymo sistemos
A.Baliukevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos ligoninės naudoja vietinius, tarpusavyje skirtingus, mažai integruotus įstaigos veiklos ir išteklių valdymo informacinius sprendimus. O kai kurios išvis tokių nenaudoja.
Tiesa, net ir esamos sistemos nėra pritaikytos automatizuotam duomenų teikimui atskaitomybės, analitikos ir kitais tikslais.
„Projektu siekiama sukurti bendrą ligoninių išteklių valdymo ir apskaitos sistemą, kuri suteiktų galimybę kokybiškus duomenis automatizuotai teikti į centrines sistemas analitikai, ataskaitoms parengti ir sprendimams priimti“, – aiškino VLK Informacinių technologijų departamento direktorius Aurimas Baliukevičius.
Jis pažymi, kad suprojektuota ir įdiegta VLIVAS užtikrins unifikuotus ir išsamius duomenis apie ligoninių sektoriaus sąnaudas.
Nustatys bazines kainas?
VLK Informacinių technologijų departamento direktorius patvirtino, kad naujoji sistema skirta trims pagrindiniams tikslams. Pirmais – objektyviomis sąnaudomis pagrįstoms PSDF bazinėms kainoms apskaičiuoti.
Projekto metu VLIVAS bus įdiegta pilotinėje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
„Projektu ketinama užtikrinti, kad PSDF bazinės kainos – tai yra apie 4 000 paslaugų atitiktų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, o ateityje ir kitų gydymo įstaigų faktiškai patiriamas objektyvias sąnaudas, – aiškina A.Baliukevičius.
– Manoma, kad diegiama sistema leis gauti unifikuotus, kokybiškus Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sąnaudų duomenis, tinkamus paslaugų bazinėms kainoms skaičiuoti, analizei atlikti ir kitoms reikmėms.
Nufutbolina pacientą
K.Štaras teigia, jog paslaugos turėtų būti įvertintos objektyviai, ko pasigendama dabartiniame apmokėjimo modelyje.
„Kai kurių paslaugų įkainis geras, o sąnaudos nedidelės. Tarkime, venų lazerinės operacijos. Įstaigos noriai teikia tokias paslaugas pacientams.
O kalbant apie paslaugas, kurias ligonių kasa kompensuoja mažiau... Kaip čia gražiau pasakyti... nufutbolinti tą pacientą į kitas įstaigas“, – neslepia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.
Jis pastebi, kad venų gydymas lazeriu nėra būtinas tiek dažnai, kiek dabar jo griebiamasi. Tai prasilenkia su objektyvumu, nes finansai metami paslaugoms, kurios nėra tokios svarbios.
„Taigi, kai kurios ne tokios būtinos paslaugos apmokamos labai gerai. O yra svarbių paslaugų, kurių įkainis žemesnis. Reikėtų peržiūrėti paslaugų sąrašą“, – neabejoja K.Štaras.
Jis pateikia pavyzdį. „Sakykime, kai randamas polipas žarnyne, biopsijos paėmimui, histologiniam ištyrimui, ką reikia daryti su nejautra, turi dalyvauti visa medikų komanda, o įkainis tikrai neadekvatus. Užtai didelės laukimo eilės tiek kolonoskopijai, tiek introgastroskopijai.
Žmonės laukia tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje po keturis mėnesius ir daugiau“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Dar blogiau, kad kai kurie pacientai dėl to užleidžia ligą. „Kadangi procedūra dar ir nemaloni, kai kurie tiesiog numoja ranka ir nesitikrina.
Paskui matome atvejus, kai išplitęs trečios, ketvirtos stadijos vėžys... Ir tada gydymas jau reikalauja didelių sąnaudų.
Tai gal verta šiek tiek daugiau sumokėti šiuo etapu, kad vėliau netektų išleisti dar didesnių pinigų sunkių būklių pacientams gydyti?“ – mano K.Štaras.
Palies ir kitas įstaigas
A.Baliukevičius teigia, kad projektu siekiama įdiegti integracijas, leidžiančias RVUL, o ateityje ir kitoms gydymo įstaigoms perduoti sąnaudų duomenis į ligonių kasos valdomą Detalios pacientų lygio sąnaudų apskaitos informacinę sistemą (DPLSA IS).
„Pasibaigus projektui, planuojama VLIVAS diegti ir kitose ligoninėse, taip sudarant sąlygas gydymo įstaigoms stebėti savo veiklos realius rezultatus bei sąnaudas, juos lyginti su kitomis panašaus profilio ligoninėmis, identifikuoti neefektyvaus valdymo sritis ir jas tobulinti“, – aiškino VLK atstovas.
Ligoninės sąnaudų duomenys būtų kaupiami reikiamu detalumo lygiu. Taip pat bus siekiama užtikrinti, kad RVUL, o ateityje ir kitų gydymo įstaigų duomenys būtų teikiami automatiškai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Apie tokius planus įstaigos taip pat nėra informuotos – kad bus rengiama bendra visoms joms sistema. „Spėju, kad dėl to padidės biurokratizmas, – prognozuoja K.Štaras. – Reikės pateikti duomenis, turėti papildomų žmogiškų išteklių, suvesti kiekvieno paciento duomenis, kiek jam skirta medikamentų, kokie tyrimai... Bet norint pakomentuoti detaliau, vėlgi, reikėtų pamatyti ir susipažinti su pačiu projektu...“
Nėra balanso tarp lygmenų
K.Štaras apibendrina, kad finansavimo sistema susiklosčiusi ir dėl tam tikrų diskutuotinų politinių sprendimų. Jis mato nemažą disbalansą tarp antrinio ir tretinio lygio specializuotų paslaugų įkainių.
„Jei pacientas gauna siuntimą, jis turi teisę pasirinkti bet kurią šalies gydymo įstaigą. Universiteto ligoninės gaudavo didesnį įkainį už suteiktą paslaugą. Tačiau gal prieš penkerius metus pakeitė tvarką.
Nuo tada, jei pacientas ateina ne su specialisto, o su šeimos daktaro siuntimu, už jį universiteto ligoninėms moka mažiau – kaip už antrinio lygio“, – pasakojo K.Štaras.
„Žinoma, kad universiteto ligoninės noriau priima pacientus, kuriems gali teikti tretinio lygio specializuotas paslaugas, kaip, pavyzdžiui, pacientas ateina su kardiologo siuntimu iš poliklinikos. Juolab kad jam jau atlikti daugmaž visi baziniai tyrimai – pacientai ateina daugmaž ištirti.
Tretinio lygio specialistai galbūt kiek pakoreguoja gydymą, esant reikalui skiria papildomą tyrimą, be abejo, bet daugeliu atvejų užtenka tos minkštos konsultacijos.
Universiteto ligoninės tam teikia prioritetą, nes joms labiau apsimoka. Ir pacientas universiteto ligoninėj pas tretinio lygio kardiologą papuola žymiai greičiau nei pas antrinio“, – konstatuoja K.Štaras.
Kompensuoja pacientų piniginės
Kas dar padeda kompensuoti nuostolingas paslaugas? Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas paaiškino, kad tai daro ir patys pacientai savo lėšomis.
„Kai paslaugos nuostolingos, ne paslaptis, kad privačios įstaigos, kurios sudariusios sutartis su ligonių kasomis, ima priemokas.
Viešosios įstaigos kai kurias paslaugas teikia mokamai. Ypač anksčiau, kai išnaudodavo skirtą kvotą, tuomet teikdavo daugiau tų mokamų paslaugų“, – prisimena K.Štaras.
Jis teigia, kad dabar, kai pradėta apmokėti už prioritetines paslaugas beveik šimtu procentų, tų mokamų paslaugų viešosiose įstaigose liko mažiau. „Tai kompensuoja kitas paslaugas, kurios tikrai neadekvačiai įkainuotos, kurių vertė ligonių kasų apskaičiuota žymiai mažesnė nei patiriamos sąnaudos“, – užbaigė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą