Tyrimas: karantinas atsiliepė 64 proc. lietuvių sveikatai – sutriko miegas, augo svoris, skauda nugarą ir galvą (6)

Ilgi karantino mėnesiai, darbas ar mokslas iš namų, apriboti socialiniai kontaktai ir laisvalaikio leidimo galimybės atsiliepė lietuvių sveikatai. Apie tai galima spręsti iš draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atliktos šalies gyventojų apklausos rezultatų.

Jie rodo, kad 64 proc. lietuvių per pandemiją patyrė sveikatos problemų, kurių anksčiau neturėjo. Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė taip pat sako, kad pandemijos metu keitėsi gyventojų poreikiai ir įvairių preparatų pirkimo įpročiai.

Dažniausiai kankino nemiga ir nugaros skausmai

Tyrimo duomenimis, daugiausiai (31 proc.) lietuvių pandemijos metu susidūrė su iki tol nevarginusiais miego sutrikimais.

Ketvirtadalis gyventojų pripažino pradėję jausti nugaros skausmus, o 24 proc. – priaugę svorio.

Maždaug kas penktas gyventojas ėmė skųstis galvos skausmais (21 proc.) ir suprastėjusiu regėjimu (20 proc.). 11 proc. apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją paūmėjo jų turimos lėtinės ligos, o 8 proc. – patyrę problemų dėl aukšto kraujospūdžio.

Dar 2 proc. gyventojų per pandemiją stipriai nukrito svoris.

Dažniau su sveikatos problemomis teigė susidūrusios moterys. 67 proc. jų pandemijos metu patyrė sveikatos sutrikimų, kurių iki pandemijos neturėjo.

Taip pat teigė 61 proc. vyrų. Įdomu, kad daugiausiai netiesioginių pasekmių pandemija ir karantinas turėjo jaunimo sveikatai.

Su įvairiomis sveikatos problemomis susidūrė 70 proc. 18-24 metų amžiaus šalies gyventojų – daugiausiai iš visų amžiaus grupių. Rečiausiai sveikatos sutrikimus minėjo 35-44 metų amžiaus lietuviai.

Problemas sprendė ir pasinaudodami sveikatos draudimu

„Pandemija ir karantino suvaržymai, kurių imtasi siekiant ją suvaldyti, iš gyventojų pareikalavo išties nemažai fizinių ir psichologinių jėgų.

Ne tik viruso plitimo grėsmė bei nerimas dėl jos, bet ir būtinybė praleisti daug laiko namuose, prie kompiuterių ekranų, apriboti gyvą bendravimą su artimaisiais, darbo ar mokslo ir laisvalaikio ribų nykimas – visa tai neabejotinai galėjo prisidėti prie suprastėjusios lietuvių savijautos“, – sako draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė.

Jos teigimu, siekdami pasirūpinti savo sveikata, užkirsti kelią tam tikroms sveikatos problemoms arba norėdami jas išspręsti lietuviai per pandemiją naudojosi ir darbdavių suteikiamo sveikatos draudimo limitais – tiek įvairiems profilaktiniams tyrimams, tiek vitaminams ir papildams įsigyti.

„Pernai profilaktinių patikrinimų ir vitaminų limitus buvo pasirinkę 69 proc. apdraustų sveikatos draudimu, tai yra vienos populiariausių paslaugų“, – kalbėjo M. Radžvilienė.

Išaugo maisto papildų ir vitaminų paklausa

Savo ruožtu L. Bielskė sako, kad apie pandemijos sukeltus papildomus iššūkius gyventojų sveikatai liudija ir išaugusi tam tikrų medicininių preparatų ir papildų paklausa bei pasikeitę pirkėjų įpročiai.

„Gyventojai pirmiausiai reagavo į epidemiologinę situaciją – augant Covid-19 atvejų skaičiui žmonės siekė pasirūpinti savo imunitetu, todėl ypač išaugo vitamino C ir vitamino D, imuniteto stiprinimui skirtų maisto papildų paklausa.

Didelės įtakos gyventojų pasirinkimams turėjo viešojoje erdvėje pasirodę tyrimų rezultatai – pavyzdžiui, paskelbus, kad vitaminas D švelnina Covid-19 infekcijos pasekmes, jo įsigyjančių skaičius pernai kovą šoktelėjo dvigubai“, – sako L. Bielskė.

Anot vaistinių tinklo atstovės, pandemijai tęsiantis, o visuomenei apsipratus su naujojo viruso grėsme, išryškėjo naujos tendencijos – padaugėjo klientų, ieškančių nervų sistemai stiprinti ir miego kokybei gerinti skirtų maisto papildų.

Taip pat imta dažniau įsigyti įvairius nervų sistemai skirtų žolinių preparatų. L. Bielskės teigimu, tai rodo, kad pandemija gyventojams sukėlė daug streso ir pablogino jų emocinę bei psichologinę savijautą.

Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų gegužės mėnesį. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18-74 metų amžiaus šalies gyventojų.

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą.

Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų.

Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Siūlau prisirinkti jonažolių. Jas vartoti kartu su kitomis vaistažolėmis. Pasiklauskite žolininkių, kurios gamina ir pardavinėja vaistažolių mišinius. Nuima nerimą, nemigą, gydo vidutinę depresiją, nėra pašalinio poveikio, tačiau reikia vengti saulės. Labai gerai gydo depresiją, galvos skausmą ir dar 100 ligų ŽIEMĖS. Išbandyta. Būtinai kasdien pasimelskite.
IRENA V., 2021-07-26 18:20
Karantino metu motyvacija yra, bet dėl ribojimų realizuoti ją neįmanoma. Todėl visus ribojimus seniai laikas į maišą sukišti ir leisti žmonėms normaliai gyventi. Kas bijo, tegul tupi namie su kaukėm, o kas nebijo - tegul keliauja, vaikšto į renginius ir t.t. O dabar visi užspausti. Psichiatrai generuoja geras pajamas.
Motyvacija, 2021-07-26 14:45
Nieko naujo, įprastas gyvenimas, draudimo bendrovės reklama.
Ta dam, 2021-07-26 14:37
Sidebar placeholder