Užimtumo reformos metai: 32 tūkst. asmenų suteiktas besirengiančio asmens statusas, tūkstantis jų įsidarbino

Darbo rinkai besirengiantiems žmonėms darbo pasiūlymai neteikiami. Pirmiausiai siekiama pašalinti esmines kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Jiems teikiama psichologinė, teisinė, medicininė, finansinė, mobilumo, slaugos ir kitokia pagalba.

„Pakeitimai užimtumo srityje paskatino dar glaudžiau sujungti įstaigų ir organizacijų pajėgas. Siekiame padėti žmonėms, dėl įvairių priežasčių negalintiems patekti į darbo rinką. Kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kuriame gyvena. Tai – ilgas procesas, kuris reikalauja daugiau laiko. Tačiau suvienytos pastangos jau duoda pirmuosius rezultatus“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Dauguma darbo rinkai nepasirengusių žmonių (55,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti. Beveik 26 proc. (6,4 tūkst.) neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą. Po 2,7 tūkst. – turi skolinių įsipareigojimų ar slaugo artimuosius. 1,2 tūkst. pripažįsta, jog turi žalingų įpročių. 

I. Balnanosienė pabrėžė, kad dabar yra svarbios yra ir mažos pergalės, padedančios žmonėms įveikti įsisenėjusias bėdas.

„Atvejo vadybininkai kasdien sprendžia sudėtingas situacijas, ieško būdų padėti žmogui. Jie konsultuojasi tarpusavyje ir su kolegomis iš kitų savivaldybių, dalijasi gerąja patirtimi, priima optimalius sprendimus konkrečiam žmogui“, – tvirtina ji.

Savivaldybės aktyviai įsitraukė į užimtumo didinimą

Pusšimtis savivaldybių aktyviai įsitraukė į užimtumo didinimo programas. Atsižvelgdamos į skirtingos pagalbos teikimo poreikį, jos siūlo įvairias paslaugas, kurios žmogų ne tik motyvuoja įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir teikia naudą užtikrinant kokybišką gyvenimą.

Daugiausiai besirengiančių darbo rinkai asmenų yra Lazdijų (44 proc.), Molėtų (32,9 proc.), Zarasų (30,6 proc.) Pasvalio (30,1 proc.) ir Joniškio (29,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Kauno rajono (3,4 proc.), Vilniaus (4,6 proc.). Kauno (4,9 proc.), Švenčionių (6,4 proc.) ir Panevėžio (6,5 proc.).

Per mažiau nei metus į savivaldybių užimtumo didinimo programas nukreipta 5 proc. (1,6 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų. Daugiausiai dalyvių – Klaipėdos (25,7 proc.) ir Kelmės (20,9 proc.) rajonų savivaldybėse. Ypač geri rezultatai Joniškio r. savivaldybėje, kur registruotas nedarbas prieš dvejus metus siekė 17 proc., o dabar sudaro 6,3 proc.

Raseinių rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Iveta Ivanauskienė pastebėjo, kad didžiausia kliūtis užimtumui – motyvacijos stoka.

„Pagrindinės problemos – priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, sveikatos sutrikimai. Visa tai padedame spręsti. Visgi blogiausia, kad daug žmonių yra įpratę su tuo gyventi, net nesusimąsto apie pokyčio galimybę“, – aiškino ji.

Šio rajono gyventojai gali lankyti skirtas grupėms ir individualias psichologo konsultacijas, karjeros konsultavimo paskaitas. Savivaldybėje teikiamos nemokamos priklausomybių gydymo paslaugos.

Užimtumo tarnybos bendradarbiavimo iniciatyvose, kurių metu įvairias paslaugas asmenims teikia socialiniai partneriai, dalyvavo 1,4 tūkst. darbo rinkai besirengiančių asmenų. Kai kurie pasinaudojo paslaugomis ne vieną kartą.

Socialinių partnerių paieškai bei kontaktams užmegzti buvo sukurtas skaitmeninis įrankis – Socialinės pagalbos žemėlapis, kurio dėka pagalbos ieško ir suranda tūkstančiai žmonių. Čia paslaugas siūlo 437 socialiniai partneriai. Dažniausiai teikiama psichologinė (239), teisinė (85) pagalba, maitinimo (102), medicinos (49), apgyvendinimo, (84), mokymo (193) bei kitos būtinosios paslaugos.