Užvirė diskusija dėl tualetų

Štai Palangoje, Klaipėdoje – kita kalba, nes ten pastatyti konteineriniai tualetai, o Kretingoje minia žmonių, prispaudus reikalui, turėjo ieškotis vietos prie upės ar krūmuose.

Situaciją pavadino momento reikalu

Kad tualetai vis dar – Kretingos gėda, antrino sostinėje gyvenantis kraštietis. Anot jo, Lietuvai daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų, o Kretingoje žmonės gamtinius reikalus vis dar atlieka „statybininkų būdelėse“ ir krūmuose.

„Kad pasiektų tą prismirdusią būdelę, jie turi eiti per judrią gatvę, į kitą jos pusę. Ar mokesčių mokėtojai nenusipelnė normalaus tualeto? – svarstė jis. – Konteineriniai tualetai juk ne milijonus kainuoja.“

Kraštiečio nuomone, šios kadencijos tarybos nariams ir merui yra ką veikti. „Tualetus įtraukite į kitų metų planą, ir žmonės jums padėkos.

Pirmyn. Ir nutils kalbos, kad meras dirba tik pirmtakų anksčiau pradėtus darbus“, – rajono valdžiai siūlė jis.

Kad buitiniai dalykai parodo valdžios požiūrį į žmogų ir kad Kretingai yra kur tobulėti, pritarė ir kita kapinių lankytoja. Tačiau meras Antanas Kalnius su pretenzijomis nesutiko.

„Aš nesutinku. Prie kapinių ties Darbėnų plentu dviejų biotualetų visiškai pakanka. Žinoma, jie nėra tokie ištaigingi, kokie būna viešbučiuose, bet, leiskit paklausti, kuo taip jau skiriasi nuo konteinerinių? Svarbu, kad būtų švarūs, prižiūrimi.

O kad per lapkričio šventes žmonių srautai kapinėse didesni, – momento reikalas, kitomis dienomis beveik niekas tais tualetais ir nesinaudoja, durys nuolat būna atlapos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Kalnius.

Konteinerinio sugalvojęs nesuręsi

Pasak kapinių prižiūrėtojos Romos Gedminienės, ištisus metus prie didžiųjų kapinių Kretingoje veikia du biotualetai – vienas pastatytas netoli Laidojimo namų, kitoje pusėje kelio, o kitas – pušyne.

Bet prieš šią lapkričio 1-ąją specialiai buvęs atvežtas ir trečias biotualetas. „Jokių nusiskundimų negirdėjau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė R. Gedminienė.

Anot jos, žmonių srautas per ilgąjį savaitgalį pasiskirstė, nebuvo taip, kad į kapines visi supultų vienu metu lapkričio 1 arba 2 dienomis.

„Dėl švaros – vos sužinojau, kad kažkas vieną tualetų priteršė, paskambinau, ir prižiūrinčios įmonės žmogus tuoj pat atvažiavo, išplovė, sutvarkė, kaip priklauso“, – pasakojo kapinių prižiūrėtoja.

Miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, konteinerinio tualeto pasistatyti šiaip sau sugalvojus ir neįmanoma – reikia atitinkamos infrastruktūros, kad būtų įrengtas vandentiekis, kanalizacija.

Tualetus prižiūrinti įmonė „Biorenta“, anot seniūnės, geranoriška – nors pagal sutartį konkrečiai tiek prie Kretingos didžiųjų, tiek prie senųjų kapinių esančius tualetus turėtų valyti kas dvi savaitės, bet, kai reikia, atvažiuoja ir išvalo dažniau.

Proceso metu siurbliu ištraukiamos nuotekos, tualetai nuplaunami aukšto spaudimo agregatu, užpilama specialaus skysčio, padedama tualetinio popieriaus.

„Tualetas apskritai yra subtilus dalykas – jame ir po vieno žmogaus apsilankymo gali būti pridergta, kartais „netikėtai“ dingsta ir tualetinio popieriaus rulonai“, – apie kasdienybę pasakojo biotualetų nuomos bei jų aptarnavimo paslaugų įmonės „Biorenta“ vadovas Elijus Bertužis.

Jo žodžiais, kiekvienas žmogus pirmiausia turime pradėti nuo savęs – pasižiūrėti, ką, išeidami iš viešo tualeto, paliekame.