Valstybės kontrolė: Lietuvoje daugėja užsieniečių vaikų, bet mažėja besimokančių lietuvių kalba

Anot jos, sėkmingai užsieniečių vaikų integracijai reikalingas nacionalinis ugdymo modelis.

„Turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, atvykęs į Lietuvą, turėtų tolygias galimybes išmokti lietuvių kalbą ir gauti reikiamą švietimo pagalbą.

Tai itin svarbu jų sėkmingai integracijai mūsų šalyje ir visuomenės socialinei sanglaudai“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

„Auditas rodo, kad šiandien užsieniečių vaikų ugdymas iš esmės vyksta labai nesistemiškai. Trūksta tiek valstybinės į ateitį nukreiptos ugdymo koncepcijos, tiek gerai koordinuoto centrinės ir vietos valdžios veikimo.

Todėl būtina sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo modelį. Išsprendę integracijos iššūkius, kartu užkirsime kelią galimoms socialinėms įtampoms ateityje“, – teigia ji.

Valstybės kontrolės duomenimis, 2022–2023 mokslo metais užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, buvo beveik 56 proc., o 2024–2025 mokslo metais – 44 procentai.

Beveik pusė jų mokėsi rusų – apie 29 proc. – ir ukrainiečių – apie 21 proc. – kalbomis. Tai, anot Valstybės kontrolės, apsunkina integraciją, riboja galimybes toliau mokytis lietuviškose aukštosiose mokyklose ir prisidėti prie visuomeninio mūsų šalies gyvenimo.

„Sėkmingai integracijai ir akademinei sėkmei užsieniečiams moksleiviams svarbu gerai išmokti lietuvių kalbą“, – teigiama pranešime.

Vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamų būdų – intensyvus mokymasis išlyginamosiose klasėse.

2024–2025 mokslo metais vos 8,7 proc. atvykusių užsieniečių mokinių pirmuosius metus intensyviai lietuvių kalbos mokėsi tokiose klasėse.

Daugiau nei pusėje – 37 iš 55 – audito metu vertintų bendrojo ugdymo mokyklų 5–12 klasių užsieniečiai vaikai pirmaisiais atvykimo metais lietuvių kalbos mokėsi bendrose klasėse, o ne atskirai, kaip yra rekomenduojama.

Mokyklos nurodė, kad užsieniečiams vaikams atskirų lietuvių kalbos pamokų organizuoti negali, nes trūksta mokytojų.

2025 metais lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio – keturių balų, o valstybinio brandos lietuvių kalbos ir literatūros B lygio egzamino neišlaikė 58 proc. šių vaikų.

„Mokytojams reikalingos kompetencijos dirbti su užsieniečiais mokiniais, ypač dėl augančio jų skaičiaus. Ši sritis įvardijama kaip prioritetinė kvalifikacijai tobulinti, tačiau nuosekli pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema, skirta būtent šių vaikų ugdymui, nesukurta“, – teigia Valstybės kontrolė.

Pasak jos, auditas taip pat atskleidė, kad nėra nuosekliai planuojama ir stebima užsieniečių vaikų integracija į švietimo sistemą – nėra rodiklių, kuriais būtų matuojama pažanga, nevertinami integracijos rezultatai, o duomenys apie finansavimą nėra sistemingai renkami. 

Todėl informuotiems sprendimams priimti, pagrįstai planuoti veiksmus, įvertinti skiriamo finansavimo efektyvumą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu neturima pagrindo.

Valstybės kontrolės teigimu, įgyvendinus rekomendacijas ir sukūrus nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį būtų užtikrinta jų integracija į bendrojo ugdymo sistemą, daugiau nei pusė šių vaikų mokytųsi lietuvių mokomąja kalba.

Taip pat sumažėtų vaikų, nepasiekiančių slenkstinio lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimų lygio, ne mažiau nei 80 proc. vaikų pirmuosius atvykimo metus lietuvių kalbos mokytųsi intensyviai ir gautų reikiamą švietimo pagalbą, visiems vaikams būtų sudaromi individualūs ugdymo planai.

Be to, kasmet ne mažiau nei 100 pedagogų keltų kompetencijas pagal nacionalinę užsieniečių vaikų ugdymo kvalifikacijos tobulinimo programą ir geriau pasirengtų dirbti su šiais vaikais.

Auditas „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“ prisideda prie 2024–2025 metų Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Ukrainos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų įgyvendinamo bendro audito, kurio tema „Ukrainos vaikų teisės į išsilavinimą įgyvendinimas Europos šalių mokyklose“.