Valstybinę kalbą siūloma reguliuoti atnaujintu konstituciniu įstatymu

Jo projektą kartu su parlamentarų grupe įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė sako,kad projekto tikslas yra atnaujinti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis.

Parlamentarės teigimu, galiojantis įstatymas nebeatitinka šiuolaikinių realijų.„

Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų, pvz. jame niekaip neaptariamos informacinės technologijos",- sako projekto autorė.

Pasak jos, Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti.

Parlamentarės pastebėjimais, paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno.

Pasak D. Asanavičiūtės, galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti.

Siūloma Konstitucinio kalbos įstatymo versija, anot jos, būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus.

Siūlomas naujas konstitucinis įstatymas perims dalį Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, tačiau turi keletą pakeitimų bei papildymų.

Projekte apibrėžiamos kai kurios sąvokos, nustatomas valstybinės lietuvių kalbos vartojimas naudojantis informacinėmis technologijomis.

Pasak projektą parengusios Seimo narės D. Asanavičiūtės, siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o jų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus.

Reikalavimai darbuotojams, įmonių pavadinimams

Projektas numato, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, visos kitos Lietuvos Respublikoje vartojamos kalbos yra užsienio kalbos.

Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų administracinių procedūrų kalba – lietuvių kalba. Kai asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės dalyvauti vertėjas.

Projektas numato, kad viešąją informaciją valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos turi teikti lietuvių kalba bei, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes, atitinkama užsienio kalba (kalbomis).

Juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, turės užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba. Išimtį siūloma taikyti, kai darbuotojams reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.

Teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose vartojami oficialieji Lietuvos Respublikos vietovardžiai.

Turizmo informacijos ar tautinių mažumų reikmėms, taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba galės būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas).

Užrašas lietuvių kalba turėtų būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba.

Projektas numato, kad Lietuvos Respublikoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis arba skaitmenimis.

Lietuviški Lietuvos Respublikoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatymo projekte kalbama ir apie informacines technologijas. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad valstybė skatina ir remia visų rūšių kalbos technologijų, programinės įrangos, skaitmeninių produktų kūrimą lietuvių kalba ir jų vertimą į lietuvių kalbą, taip pat skaitmeninių išteklių ir informacijos lietuvių kalba gausinimą skaitmeninėje terpėje.

Siūloma, kad Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d. Jį priėmus, netektų galios šiuo metu galiojantis Valstybinės kalbos įstatymas.