Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinutė: Tėvai neleidžia skiepytis? Praneškite mums!

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje jau bus galima pradėti skiepyti vaikus nuo 5 m. Kartu nuo gruodžio Galimybių paso jau bus prašoma ir iš vyresnių kaip 12 m. vaikų.

Sveikatos apsaugos ministerija seniai skelbė, kad vaikai, kuriems skiepytis neleidžia tėvai, gali dėl to kreiptis į šeimos gydytoją.

O dabar „pagalbos ranką" tiesia ir vaiko teisių specialistai.

Apie tai viešai prabilo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Ji kreiptis į tarnybos specialistus pakvietė vaikus, kurie nesutaria su savo tėveliais dėl skiepijimosi ir mano, kad tėvai pažeidžia jų teises sveikatos atžvilgiu. „Mes padėsime kartu susėsti, pasikalbėti ir rasti geriausią sprendimą", - sako I.Skuodienė.

Ilma Skuodienė. Stasio Žumbio nuotr.

„Vakaro žinių" paprašyta pakomentuoti, kaip tokia pagalba būtų suteikiama, tarnybos vadovė sutiko į klausimus atsakyti raštu, o prie atsakymų buvo nurodyta, jog tai - Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjos Alinos Žilinaitės komentarai.

Kaip nurodo tarnybos atstovė, dėl vaikų, jaunesnių nei 16 metų, skiepijimo, atsižvelgdami į vaiko nuomonę, sprendžia tėveliai.

„Vis dėlto jeigu nutiktų, kad bendro sprendimo šeimai rasti nepavyktų ir vaikui atrodytų, jog tėvai, priimdami su juo susijusius sprendimus, neatsižvelgia į jo nuomonę, jis gali savarankiškai kreiptis į vaiko teisių gynėjus. Jeigu į vaiko teisių gynėjus vaikas kreiptųsi dėl to, kad tėveliai neatsižvelgia į jo nuomonę dėl skiepų, vaiko teisių gynėjai kalbėtųsi su visa šeima, padėtų jiems išsakyti savo argumentus ir susitarti.

Tarnyba visuomet siekia padėti šeimai rasti sprendimą, kuris yra geriausias vaikui. Tad tėveliams nereikėtų baimintis", - nurodė A.Žilinaitė.

Pasiteiravus, ar tokiu atveju šeima tarnybos duomenų bazėje neliktų pažymėta kaip „tarnyboms žinoma", atstovė patikino, kad taip nenutiktų: „Atkreipiame dėmesį, kad socialinės rizikos asmenų sąrašas nebeegzistuoja nuo 2018 m., kai įvyko vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. Tad jokia šeima nėra stigmatizuojama."

Pasiteiravus, ar Vyriausybės sprendimas reikalauti Galimybių paso iš vaikų nuo 12 m. buvo derintas su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, paaiškėjo, kad vaiko teisių specialistų išvados niekas neprašė.

Interviu su sąjungos „Vardan šeimos" pirmininke  Edita Raščiauskaite-Morkūniene:

- Kaip tėvai supranta tokią Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės žinutę?

- Tai priimu kaip tiesioginį grasinimą, kad tėvai, nenorintys skiepyti savo vaikų, turės reikalų su vaiko teisių tarnyba. Man tai atrodo labai rimtai ir kelia susirūpinimą.

Kalbant iš darbo su šeimomis patirties, galiu pasakyti, kad vaikui kreipusis į tarnybas, jo nuomonė visuomet priimama kaip teisinga, o tėvų pozicija - kaip neteisinga.

Tad net neabejoju, kad vaikui prašant pagalbos, nes jis nori skiepytis, būtų traktuojama, kad tėvai pažeidžia vaiko teises. Iš karto būtų pradedamas atvejo vadybos procesas, vadinasi, - šeima papultų į valstybinių institucijų mechanizmą, ji turėtų lankyti kursus, atsiskaityti tarnyboms ir pan.

Be to, man labai įdomu, ar tarnybos siūloma pagalba būtų teikiama tik tuo atveju, kai vaikas nori skiepytis? O jeigu tėvai verčia skiepytis, bet vaikas nenori, ar jis taip pat sulauks pagalbos?

Dažnas paauglys gali sugalvoti skiepytis tik dėl to, jog dabar išgyvena maištavimo laikotarpį, kai norisi priešintis tėvams. Kas atsakys už tokį sprendimą?

Be to, paaugliai, manau, patiria labai didelį spaudimą.

Visuomenė kiršinama iš vidaus, nesiskiepijantys yra žeminami, kaltinami, jog nepasitiki mokslu. Jaunam žmogui tokios frazės yra labai įtaigios.

O ir mokykloje, ir tarp bendraamžių, matyt, atsiranda nemažai vietos patyčioms, kai visa visuomenė skirstoma į vakserius ir antivakserius. Joks paauglys nenori būti nepritapėlis.

- Mums iki šiol sakoma, kad privalomų skiepų nėra, tačiau kur veda visi panašūs prievartos mechanizmai?

- Manau, dabar jau galime sakyti, kad su minėtu tarnybos vadovės pareiškimu įvedamas priverstinis vaikų skiepijimas Lietuvoje. Tiesiai šviesiai sakoma tėvams, kad jeigu jie neskiepys vaikų, turės problemų. Tėvai tokio spaudimo tikrai išsigąs

. Iš praktikos galiu pasakyti, kad nebūna atvejų, kai vaiko teisių specialistai atvyktų tik pasikalbėti. Jiems atvykus, prasideda negrįžtami procesai, prisidengiant pagalbos teikimu šeimai.

Žinote, mano šeima nėra antivakseriai. Mano vaikai paskiepyti visais privalomais skiepais. Bet aš esu skeptiškai nusiteikusi dėl koronaviruso vakcinos, nes nežinau, kokie gali būti jos padariniai.

Nepaisant to, tiek aš, tiek visa mano šeima, pasiskiepijome. Galiu tiesiai pasakyti, jog jaučiuosi tiesiog išprievartauta priimti tokį sprendimą, kad galėčiau atstovauti šeimoms ir patekti į visas institucijas. Tiesiog buvau priversta tą padaryti be teisės pasirinkti kitaip. Lietuvoje daugybė žmonių taip pat buvo priversti skiepytis.

- Nuo gruodžio bus galima skiepyti vaikus nuo penkerių metų, o politikai jau kalba ir apie tyrimus su jaunesniais...

- Baisu ir pagalvoti, kokių dar sprendimų mes sulauksime.

Esu iš tų mamų, kurios stovėjo su basomis mamomis, palaikydamos jų protestą. Ne tik dėl to, kad vaikai skiepijami iki galo neištirta vakcina ir niekas nežino, koks bus jos poveikis po penkerių metų, bet ir dėl to, kad valdžia suprastų, kad šeimos yra pačios pajėgios auklėti savo vaikus.

Aš pasitikiu Lietuvos šeimomis ir manau, kad jos nusipelno ir valdžios pasitikėjimo. Deja, matome, kad basos mamos taip ir nesulaukė Vyriausybės dėmesio. Vadinasi, jų argumentų valdžia girdėti net nenori. Nes planas - visus suskiepyti.

Tačiau nereikia pamiršti, kad egzistuoja ne tik vaikų, bet ir tėvų teisės. Teisę tėvams ugdyti vaiką pagal savo moralinius įsiginimus gina Konstitucija. Kol kas Konstitucijos dar niekas neatšaukė, tad ir tėvų teisės niekur nedingo. Niekas kitas, o tik tėvai, iki vaiko pilnametystės sprendžia, kas vaikui yra geriausia, taip pat ir prisiima atsakomybę už jį.

Man atrodo, kad vaikų skiepijimas yra tarsi valdžios kerštas suaugusiesiems, kurie nesiskiepijo. Vakcinos jau užsakytos, o reikiamo vakcinacijos procento tarp suaugusiųjų pasiekti nepavyko, tad buvo pereita prie jaunesnių grupių.

Informacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per pirmadienį Lietuvoje paskiepyti 286 12-16 m. vaikai. Iš viso iki vakar bent viena vakcinos doze paskiepytų vaikų (iki pilnametystės) buvo 62 774.