Vanago paminklo išniekinimo byla: skundą parašė tik vienas nuteistasis

Nuosprendį apskundė Antonas Patrakovas, kuriam pernai gruodį paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė Eltai sakė, kad byla su skundu nagrinėjimui į Lietuvos apeliacinį teismą Vilniuje kol kas neišsiųsta.

Tuo metu kiti bylos nuteistieji nuosprendžio neskundė ir jau atlieka bausmę.

Konstantino Venkovo advokatas Girdutis Vainius Eltai sakė, kad jo klientas susitaikė su nuosprendžiu.

„Ne, neskundėme. Įvertinome situaciją, teismo argumentus ir nerašėme skundo – nematėme prasmės“, – Eltai sakė advokatas.

Pasak jo, K. Venkovas jau išvežtas į kalėjimą ir atlieka teismo skirtą bausmę. 2005 m. gimusiam vyrui skirta pustrečių metų kalėjimo. Laukdamas nuosprendžio jis daugiau nei metus praleido suimtas, šis laikas bus įskaitytas į bausmės laiką.

Nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad nuteistieji padėjo Rusijai veikti prieš Lietuvos valstybę, dalyvaudami hibridinėse atakose, o šių atakų tikslas – yra spausti politinius ir socialinius pasirinkimus Rusijai palankia kryptimi ir kelti nepasitikėjimą bei vienybės žlugimą tiek šalių viduje, tiek tarptautiniuose santykiuose.

Be to, nuosprendyje rašoma, kad Nikolajus Silinas ir A. Patrakovas, veikdami bendrininkų grupėje ir atlikdami vandališkus veiksmus prieš Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietą, padėjo Rusijos karinės žvalgybos (GRU) interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą, keliant grėsmę Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams – konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos ir ekonomikos galiai.

Teismas konstatavo, kad kaltinamasis K. Venkovas, surinkdamas informaciją apie Lietuvos laisvės kovotojų viešo pagerbimo vietas, taip pat padėjo Rusijos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.

Pasak teismo, nors visi trys neigė sąsajas su siekiu padėti Rusijai ir jos karinei žvalgybai GRU, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais padeda kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. 

Iš visų trijų užsieniečių teismas Merkinės krašto muziejui priteisė 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.  

Niekinti paminklus siekė visose trijose Baltijos valstybėse

Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Palaimos, buvo parengtas planas dėl „Pabaltijo demontažo“, šiuo planu buvo numatyta Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje niekinti paminklus. Tam tikri asmenys buvo pasitelkti duomenų pasitikslinimui, tikslių paminklų koordinačių nustatymui. Taip pat buvo pasitelkti asmenys paminklų išniekinimui.

„Užduotys buvo duodamos per „Telegram“ programėlę: sukuriamas kanalas bendravimui ir duodamos užduotys asmenims, kurie prisijungia. Visiems buvo žadamas atlygis. Buvo tyrimas Estijoje, iš to plano 4 atvejai buvo įvykdyti. Kiek konkrečiai įvykdyta Latvijoje, duomenų neturiu", – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė prokuroras.

Tyrėjai nustatė, kad Lietuvoje iš viso ketinta išniekinti 9, Estijoje – 4, Latvijoje – 4 ar 5 paminklus. Estijoje buvo išniekinti visi paminklai, kurie buvo įtraukti į planą, Lietuvoje buvo išniekintas tik minėtas partizanų vado paminklas.

Kaltės dėl veikimo prieš Lietuvą nepripažino nė vienas nuteistųjų. 

1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio. Duodamas parodymus, vyras kaltę pripažino, tačiau tikino nežinojęs, kieno paminklą niokoja, nusikalstamam poelgiui sako ryžęsis stokodamas pinigų. 

Eltos šaltinių duomenimis, kai kurie nuteistųjų buvo priklausomi nuo alkoholio, todėl jiems reikėjo pinigų.

K. Venkovas teigė, kad rinko duomenis draugo kuriamam tinklapiui apie turizmą, jis už savo darbą gavo 1 tūkst. eurų. Jo advokatas sako, kad K. Venkovo pagalba buvo išaiškinti paminklų apliejimo atvejai Estijoje.

Tuo metu N. Silinas buvo sulaikytas, todėl jis negavo jokio uždarbio.

Paminklas iškilo per mirties metines

Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.

Paminklas buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.

Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse Vilniuje, Antakalnio rajone. 

Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957 m.) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.