Vienas įstabiausių, geriausiai išlikusių, unikalios formos kuršių piliakalnių

Skandinavas taip ir nepasirodė, užtat sensaciją pateikusių tyrimų vietą savo vizitu pagerbė prezidentas Antanas Smetona, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, vienas Latvijos kariuomenės kūrėjų Jānis Balodis.

Plūdo ekskursijos: nuo skirtų vietiniams iki Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviams.

Senosios Impilties piliakalnis, ant kurio stovėjo 1253 m. Kuršo dalybų akte paminėta Impilties (lot. Empilthen) pilis. Archajiškos kuršių Duvzarės žemės centras.

Antrasis piliakalnis po Apuolės (1931-1932 m.), kurį pasirinko detaliai ištirti (1933-1934 m.) iš Kretingos kilęs Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas gen. Vladas Nagevičius (1880-1954).

Impilties tyrimai buvo atviresni visuomenei, nei Apuolės, juoba kai įvažiavimo į pilį vietoje, po žemių pylimu buvo aptiktas iki tol neregėtas rąstinis tunelis.

Visi norėjo jį pamatyti.

Informaciją apie šį vieną mano mylimiausių kuršių piliakalnių rinkau ilgai ir sistemingai, analizavau viduramžių metraščius, peržiūrėjau kasinėjimų video, o lankytasi yra bent tuziną kartų.

Rašyti apie jį buvo ir lengva, ir sunku. Faktų perteklius kartais darbą komplikuoja, todėl nusprendžiau skaitytojams pateikti dvejopą informaciją: bazinę ir pikantiškąją, išrankiotą iš tarpukario spaudos bei originalaus 1933-1934 m. tyrimų dienyno.

Puolė Impilties pilį ir vikingai, ir baisiausio keršto vedamas Livonijos ordinas, prieš tai išžudęs Kretingos pilies kuršius.

O vėliau viskas nurimo, ir vietiniai piliakalnio aikštelėje augino roputes, bulves.

Įdomus faktas: tarpukario Lietuvos Vyriausybė pirmąjį Impilties piliakalnio kasinėjimų sezoną „už panaikintas bulves šių metų ir nuomą sekančių metų“ sumokėjo 150 litų.

Būtent tuo ypatinguoju laikotarpiu, kuriam jaučiu begalinę simpatiją, tarpukariu vykusių tyrimų organizaciniai, ūkio klausimai ir buvo vieni žaviausių akcentų.

Generolas V. Nagevičius ir vėl pademonstravo tokį aukštą archeologinių kasinėjimų lygį, jog net ir XXI a. verta pasimokyti.

Metodiškumo, kruopštumo, naujausių technologijų pritaikymo. Jau nekalbant apie geležinę tvarką, gražias patriotines tradicijas.

Bet paskaitysite apie viską patys.

Publikacija tradiciniame "Vakarų ekspreso" istorijos priede "(Ne)pažinta Vakarų Lietuva" – čia https://ve.lt/gyvenimas/kultura/kursiu-piliakalnis-su-antpeciais?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=nblokas_karstos

Iliustracija – nuostabios Edvardo Stalmoko drobės (2017 m.) fragmentas, kurioje pabandyta rekonstruoti Impilties pilies vaizdą viduramžiais.

Net tunelį pavaizdavo.

Šį meno kūrinį dovanų gavau iš paties autoriaus, ir paveikslas namie kabo garbingiausioje vietoje.