Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimas vėl kabo ant plauko

Respublika.lt, Olava STRIKULIENĖ

2025-11-30 14:09

Buvęs Seimo narys Stanislovas Buškevičius nuogąstauja, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (trumpiau Sporto rūmai) gali būti perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ir būtent ji, vadovaujama konservatoriaus Valdo Benkunsko gali nuspręsti tolesnį šio pastato likimą.

Mat konservatorės Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais būta ketinimų Sporto rūmus nugriauti arba netgi apjuosti tvora, kad pats sugriūtų.

Nes rūmai 1971-aisiais buvo pastatyti jau išnykusių Šnipiškių žydų kapinių vietoje. Tad I. Šimonytės vyriausybė neatmetė galimybės vietoje Sporto rūmų pastatyti memorialą žydams pagerbti.

S. BUŠKEVIČIUS sunerimo, nes dabartinė premjerė Inga Ruginienė ir Vilniaus meras V. Benkunskas jau buvo susitikę.

Tiesa, neaišku, apie ką Vyriausybės ir miesto galvos tarpusavyje kalbėjo bei tarėsi.

Tačiau S.Buškevičius šiomis dienomis kreipėsi į I.Ruginienę su prašymu grąžinti legendiniams Vilniaus sporto rūmams pirminę jų paskirtį ir taip ištaisyti buvusios premjerės I.Šimonytės šiuo klausimu padarytas klaidas.

S.Buškevičius rašė, kad Vilniaus sporto rūmai neturėtų būti perduoti Vilniaus savivaldybei. Sporto rūmai turėtų būti sporto, kultūros ir renginių vieta. O šalia buvusios žydų kapinės, anot S.Buškevičiaus, galėtų būti pagerbtos atskirai, kokiu nors atminimo simboliu.

S.Buškevičius priminė, jog „Vilmorus" šiais metais balandį atliktoje visuomenės apklausoje 46,8 proc. apklaustųjų atsakė manantys, jog Sporto rūmai turi tapti kultūros, sporto ir konferencijų centro vieta. Ir tik 5 proc. pritarė I. Šimonytės vyriausybės norams Sporto rūmus pritaikyti Žydų kultūros ir Holokausto muziejui.

Susisiekus su S. Buškevičiumi, jis patvirtino manąs, kad visos Sporto rūmų ateities peripetijos yra susijusios su statybininkų skirtingais norais bei konkurencija. Mat netoli Seimo rūmų, prie Neries upės ketinama statyti Kongresų rūmus.

Tiesa, anot S.Buškevičiaus, prie tų rūmų būtų prastas privažiavimas, tačiau galimai yra interesas vien dėl šios statybos nuspręsti, kad neverta atnaujinti Sporto rūmų. Nes jie taptų konkurentu.

Komentuoja žurnalistas, kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS:

Žinau Stanislovo (Buškevičiaus) nuogąstavimus ir manau, kad tam yra pagrindo.

Keista, kad sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų ateities, kurie tarsi jau yra priimti, vis dar gali būti iš naujo peržiūrėti.

Vilniaus sporto rūmų istorijoje jau yra 2019 m. priimtas sprendimas, kai Sauliaus Skvernelio vyriausybė savo nutarimu patvirtino projektą paversti Sporto rūmus Kultūros, sporto ir konferencijų centru ir išdavė leidimus statyti.

Bet paskui prasidėjo keisti šokiai su kardais aplink tą projektą. Labai nustebino keista sudaryta darbo grupė - pusė jos buvo sudaryta iš žmonių, kurie nėra Lietuvos piliečiai.

Nustebino, kad daugiamilijoninio Lietuvos turto likimą sprendžia žmonės, patys nebūdami Lietuvos piliečiais.

Bet rekomendacija buvo padaryta ir I.Šimonytės vyriausybė, jau baigiantis jos kadencijai, tiesiog gesinant žvakes, padarė protokolo išrašą, kuris net negali panaikinti ankstesnės, tai yra S. Skvernelio vyriausybės nutarimo.

Laimei, kad premjeras Gintautas Paluckas grįžo prie S.Skvernelio vyriausybės nutarimo ir panaikino I. Šimonytės vyriausybės ketinimus.

Už šį G. Palucko sprendimą balsavo ir dabartinė premjerė I.Ruginienė, nes ji irgi buvo Vyriausybės narė .

Kodėl tiek skirtingų nuomonių dėl Vilniaus sporto rūmų ateities? Nes statybų procesai daug kam yra įdomūs ir patrauklūs. Juk galima statyti ilgai, kaip Nacionalinį stadioną. Daugybę metų statyti, nepastatyti, bet vis vien gauti iš to pajamas.

Tai Sporto rūmų atveju galimai irgi tokie patys ketinimai?

Nors praktiškai jau buvo priimtas architekto Sigito Kuncevičiaus (1958-2025) projektas! Tiesiog fatališka, kad G. Palucko vyriausybė dar spėjo atšaukti I. Šimonytės vyriausybės ketinimus prieš pat S. Kuncevičiaus mirtį, kai jis jau gulėjo reanimacijoje.

Net nesužinojo, kad jo projektas gyvuoja. Bet vis vien šitame projekte atsiranda kažkokia tvora, kuri projekte nebuvo numatyta ar numatyta visai kitoje vietoje.

Kodėl taip vyksta? Matosi, kad labai yra spaudimas iš miesto (Vilniaus savivaldybės - aut. past.), nors miestas praktiškai yra ne prie ko, nes Sporto rūmų pastatas yra ne savivaldybės, bet valstybės.

Jo savininkas - Turto bankas, o jo šeimininkas - Lietuvos vyriausybė. Todėl niekaip nesuprantu, kaip galima prie svetimo turto statyti savo tvorą.

Pavyzdžiui, Arūno Gelūno pasiūlymai dėl Sporto rūmų yra tiesiog neįtikėtini. Aš galvoju, kas čia per žmonės?

Jei patys būdami lietuviai siūlo nubausti savo Tautą. Juk Sporto rūmuose buvo pagerbiamos Sausio 13-osios aukos, mūsų Tautos didvyriai.

Sporto rūmai yra mūsų istorinis pastatas. Paryžiuje, Romoje, bet kurioje valstybėje toks pastas būtų gerbiamas, o čia kažkas sumano, kad tas pastatas būtų nugriautas!

Tada gal sugriaukime ir Lietuvos valstybę?

Čia, aišku, tik emocijos, bet S.Buškevičiaus nerimą, kad V.Benkunskas gali susitarti su I.Ruginiene ir savivaldybė perimti Sporto rūmus, tą nerimą aš palaikau. Nes aš nežinau, ką miestas pats yra pastatęs.

Gal Nacionalinį stadioną? Jūs bent parodykite, ką galite padaryti, parodykite konkrečius rezultatus, o ką jūs žadate - tai skirtingi dalykai. Jeigu norite vietoje Sporto rūmų pastatyt Holokausto muziejų, memorialą, tai toje vietoje, kur stovi Sporto rūmai, jokio Holokausto nebuvo. Holokaustas buvo Paneriuose.

Sporto rūmai yra susiję su mūsų XX a. istorija. O dėl senesnių atminčių pagerbimo, tai galima rasti daug vietų, gal, pavyzdžiui, prie Gedimino kalno yra vaidilučių palaidotų. Tų žydų kapinių, kur Sporto rūmai, nebėra nuo 1831 metų, kai per sukilimą caro valdžia nusprendė, kad reikia kontroliuoti Vilnių, ir tiesiog buvo sutarta su žydų bendruomene sumokėti už kapines ir perkelti jas kitur.

Žydai įsteigė savo kapines Olandų gatvėje. Tos kapinės sovietmečiu iš tiesų buvo sunaikintos, išliko fotomenininko Rimanto Dichavičiaus fotografijos, kaip kapinės naikinamos. Kodėl apie tas kapines niekas nekalba? Todėl, kad čia yra šneka ne apie atminimą, bet apie pinigus.

Netgi tas Žydų memorialas galiausiai būtų atiduotas Nacionaliniam muziejui ir būtų išlaikomas iš Lietuvos kultūrai skirtų pinigų. Jūs įsivaizduojate ? Tuščias, 14-os tūkstančių kvadratinių metrų pastatas, kurį reikėtų apšildyti, užtikrinti, kad veiktų visos komunikacijos, o per metus tokį memorialą gali aplankyti tik keletas asmenų.

Buvo netgi ketinimas, kad Sporto rūmai patys sugriūtų ar būtų nugriauti, o šalia jų būtų pastatyta 6 m aukščio metalinė tvora.

Aš neneigiu Holokausto, suprantu šią baisią tragediją, bet tam nereikia Vilniuje daryti tokių naujų šiurpių vietų, kurios visiškai neįkvėptų mūsų Tautos darbams ir kūrybai.