Vilniuje veikianti rusų mokykla: tarp mokytojų – nerimas, galvojama apie blogiausią scenarijų

Apie tai prabilo pats švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, įvertinęs istoriją, kai gruodį pora paauglių, besimokančių rusakalbėje mokykloje, apšaudė karo Ukrainoje nepalaikantį bendramokslį. Pasak ministro, dabar siekiama išsiaiškinti, kiek tai įmanoma padaryti teisiškai ir Lietuvoje.

Tačiau tokie siūlymai priešina visuomenę. Nors mokytojai į tokią žinią reaguoja jautriai, kai kurios mokyklos sako pasirengusios transformuotis. Tik neaišku, ar tam pritars tėvai. Dalis parlamentarų ir Tautinių mažumų departamentas tokius sprendimus laiko skubotais. Tad ar tikrai reikia atsisakyti Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba?

Prastėja rusakalbių mokyklų rezultatai

Švietimo ministerija sako, kad minimas incidentas ir klausimas dėl ugdymo tautinių mažumų mokyklose nėra susiję. O apie tai, ar mokyklų tautinių mažumų kalbomis modelis yra pats tinkamiausias, ar jį reikia tobulinti, pavyzdžiui, daugiau dalykų mokyti lietuvių kalba, kalbama jau senokai.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl norima pamokas vesti lietuviškai, o ne rusiškai, yra prastesni rusakalbių mokyklų rezultatai.

„Remiantis naujausiais tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatais, rusų kalba besimokančių mokinių rezultatai prastesni visose kategorijose.

Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos nebus bloginamos. Klausimas yra toks: ką galima padaryti, kad mokinių rezultatai nepriklausytų nuo to, kokia jų gimtoji kalba? Palikdami viską taip, kaip yra dabar, ypač nuskriaudžiame mokinius“, – portalui Alfa.lt situaciją komentavo R. Skaudžius.

Mokyklos nebus uždaromos

Anot viceministro, svarbiausia suprasti, kad apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač miestuose, kur ir taip mokinių perteklius, nėra svarstoma.

„Dar kartą pasikartojame, kad nesvarstoma apie šių mokyklų uždarymą. Svarstoma, kaip joms padėti pasiekti kokybiškesnį ugdymą, gerinti integracijos sąlygas, turint omenyje šių mokyklų mokinių ateitį“, – kalbėjo viceministras.

Nors mokyklų neplanuojama uždaryti, tiksli situacijos baigtis šiuo metu nėra aiški.

„Visus galimus sprendimus išdiskutuosime, taip pat ir su mokyklų bendruomenėmis.

Pabrėžiame, kad jokie sprendimai nėra priimti ir nebus priimami be plačios diskusijos visuomenėje ir tarp specialistų. Šiuo metu esame situacijos vertinimo etape, todėl kalbėti tiek apie bendro pobūdžio, tiek apie konkrečius sprendimus yra gerokai per anksti“, – aiškino R. Skaudžius.

Trūksta diskusijos

Kad reikia daugiau diskusijų šiuo klausimu, sako ir parlamentarai. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad jei toks įstatymo projektas būtų pateiktas oficialiai, ji šio nepalaikytų.

„Šiandieniame kontekste jis yra skubotas ir visiškai neapgalvotas. Jeigu ir būtų toks pasiūlymas, kažkaip oficialiai pateiktas, manau, reikėtų plačios diskusijos tiek su ekspertais, tiek su tautinės bendrijos atstovais. (Kalbėtis reikėtų – Alfa.lt) ne tik su asocijuotomis struktūromis, bet ir su tėvais, vaikais, apskritai švietimo specialistais, kurie kalba ir remiasi moksliniais tyrimais apie vaikus, kurie auga, tarkime, tautine bendrijos kalba kalbančioje šeimoje.

Man teko susipažinti su tyrimais, tai tikrai yra gerokai lengviau mokytis vaikams, kurie mokosi ta pačia kalba, kaip ir kalbama namuose“, – situaciją komentavo I. Kačinskaitė-Urbonienė. Seimo narė teigia, kad ji pasiūlymą Seime palaikytų tik tuomet, jeigu paaiškėtų, kad šis duoda daugiau naudos nei žalos.

„Tai jeigu po tokios diskusijos pasirodytų, kad vis dėlto tai yra naudą nešantis sprendimas. Tada galbūt ir būtų galima palaikyti. Bet dabar nėra jokių duomenų teigti, kad šitas sprendimas padėtų švietimo kokybei ar patriotiškumo didinimui, ar dar kam nors. Tai yra grynai emocinis ir, mano supratimu, kiršinantis visuomenę sprendimas“, – pridūrė ji.

Panašiai mąsto ir kita Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušrinė Norkienė: „Dabar negalėčiau atsakyti nei taip, nei ne. Aš manau, kad turėtumėme apie tai daugiau padiskutuoti, išgirsti skirtingas nuomones, argumentus. Jeigu dabar neklystu, ministerija turbūt rudenį sakė, kad čia jokių pokyčių nenumato ir viskas eina taip. Dabar mes girdime švietimo, mokslo ir sporto ministrą su tokiomis kitokiomis iniciatyvomis. Tai manau, kad reikia sėsti, diskutuoti, žiūrėti ir tada priimti sprendimus.“

Sprendimas diskriminuojantis

Tautinių mažumų departamentas tokiems siūlymams nepritaria. Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos mūsų valstybei ir sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą.

„Atkreipiame dėmesį, kad staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti“, – mintimis dalijosi Tautinių mažumų departamento Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova.

Anot jos, būtina prisiminti, kad Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą yra mažų mažiausiai diskriminuojantis.

Moteris čia taip pat įžvelgia ir kitą problemą – mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai.

Mokytojai reaguoja jautriai

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, 2023–2024 mokslo metais veikia 28 mokyklos, kuriose mokomoji kalba yra rusų.

Viena tokių – Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija. Kaip sako gimnazijos direktorė Asta Marinaitė, mokytojai sunerimę.

„Pasirodžius jūsų minėtoms žinioms, aišku, kad bendruomenė reaguoja į šitą žinią. Tarkime, kalbant su pedagogais yra vėlgi tokio nerimo, kaip čia bus. Ar čia ką nors uždarys? Suprantate, žmonės iš karto galvoja apie tokį patį niūriausią scenarijų“, – sakė gimnazijos direktorė.

Nepaisydama to, mokykla pasiruošusi transformuotis. „Mes, kaip gimnazija, peržvelgėme savo perspektyvas, ar mes galime kaip nors transformuotis, keistis, ir, tarkime, su mokytojų kolektyvu mes apsitarėme apie galimybes, kad mes galime nuo kitų mokslo metų pradėti formuoti klases, kuriose dėstysime dalykus lietuviškai. Tai siūlysime tokį pasirinkimą tėvams, žiūrėsime, ar bus poreikis iš tėvų bendruomenės“, – toliau mintį tęsė A. Marinaitė.

Estija ir Latvija jau žygiuoja panašiu keliu

Alfa.lt primena, kad pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija 2023 m. taip pat pradėjo rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.