VMI: įmonių prašymų atidėti mokesčius šiemet sumažėjo penkiskart

VMI duomenimis, 2022 m. spalio–rugpjūčio mėnesiais bendra verslo ir VMI sudarytų mokestinių paskolos sutarčių (MPS) nepriemokos suma siekė 57 mln. eurų.

Daugiausia MPS pirmąjį metų pusmetį pasirašyta su didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėmis, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą vykdančiais juridiniais asmenimis.

„Šio sektoriaus įmonių sudarytos MPS sudaro 41 proc. visų per 2022 m. pirmąjį pusmetį sudarytų sutarčių“, – Eltai komentavo VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Palyginimui, 2021 m. analogišku laikotarpiu, MPS sudaryta su 6607 įmonių, už 412 mln. eurų. 2020 m. VMI šią sutartį pasirašė su 876 įmonėmis, dėl 27,7 mln. eurų nepriemokos. 2019 m. MPS buvo 102, nepriemoka siekė 5,6 mln. eurų.

Kaip nurodė VMI, pastaruoju metu dažniausiai atidėti arba išdėstyti mokesčius prašoma dėl apyvartinių lėšų trūkumo, sumažėjusių pajamų, išaugusių komunalinių paslaugų sąskaitų.

Taip pat bendrovės motyvuoja dar turinčios nuo COVID-19 pandemijos besitęsiančių skolų, patiria sunkumų dėl neatsistačiusių tiekimo grandinių.

Įtaką bendrovių finansinėms galimybėms laiku susimokėti mokesčius turi ir vasarį prasidėjęs karas Ukrainoje.

„Mokesčių mokėtojai, kurie patiria finansinių sunkumų, visada gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl skolos mokėjimo dalimis sudarant MPS. Tą galima padaryti el. būdu.

Prašymą dėl mokesčių atidėjimo arba išdėstymo (nurodant tikslią mokesčių sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką, pateikiant prašymą pagrindžiančius dokumentus) su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės gali paprastai ir greitai pateikti per „Mano VMI“, – teigia D. Balčiūnienė.

Iki 2022 m. pradžios MPS bendrovės galėjo sudaryti be palūkanų, kurios dabar siekia 0,01 proc. už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną. Be to, iki tol VMI įmones tikrindavo supaprastinta tvarka, neatlikdama finansinės būklės vertinimo.

Vis tik, inspekcija pažymi, kad įprasta MPS sudarymo tvarka nėra sudėtinga, o vienos įmonės finansinė būklė ir prašymas nagrinėjamas vidutiniškai 2-6 val.

„Svarbu paminėti, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku“, – priduria D. Balčiūnienė.

Vyriausybė svarsto palengvinti mokesčių atidėjimo procedūrą

Itin išaugus elektros ir dujų kainoms, Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar palengvinti mokesčių atidėjimo sąlygas toms įmonėms, kurios bent 10 proc. visų išlaidų skiria sąskaitoms už energiją apmokėti. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, atitinkamų skaičiavimų laukiama ir iš VMI.

„Tiems verslams, kuriems energetinė krizė skausmingesnė nei kitiems, kurių sąnaudos energetikai sudaro virš 10 proc. visų sąnaudų, rengiame mokestinių atidėjimų pasiūlymą. Šiuo metu su VMI deriname, kiek įmonių galėtų būti ir kokie sektoriai dominuotų. Tada ir matysime, kurios įmonės pagal tuos kriterijus patenka, kurios ne“, – Eltai teigė G. Skaistė.

Automatiškai atidėti mokesčius šį kriterijų atitinkančiam verslui siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, esą toks pagalbos verslui modelis numatytas ir pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms reglamentuojančiame Europos Komisijos komunikate.

„Dėl šio pasiūlymo laukiama Finansų ministerijos vertinimo ir sprendimo. VMI gali atidėti mokesčių mokėjimą įmonės prašymu, tačiau, pasak verslo atstovų, šis modelis ne visada veiksmingas.

Ministerijos vertinimu, automatinis atidėjimas labiausiai paveiktoms įmonėms būtų daug paprastesnis ir efektyvesnis. Toks mokesčių atidėjimas jau buvo taikomas ir COVID-19 pandemijos metu“, – teigiama Eltai perduotame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentare.