Vyriausybė – duobėje, visi ministrų kabineto nariai – su minuso ženklu

Gąsdinami užklupusių neteisėtų migrantų srautų, neramiai žvelgdami į ateitį dėl nesibaigiančios koronaviruso pandemijos šalies gyventojai savo pyktį išliejo vertindami ir valdančiuosius politikus, ir valstybės institucijas.

Apklausos dalyviai ypač negailestingi buvo sprendimų bandančiai ieškoti, bet toli gražu ne visada randančiai Vyriausybei. Šiuo metu ja pasitiki 19,3 proc., nepasitiki – 42,1 proc. piliečių.

Prieš pusantro mėnesio pasitikinčiųjų buvo 27,3 proc., nepasitikinčiųjų – 32,1 procento. Tiesa, antroje vasaros pusėje sumenko pasitikėjimas ir daugeliu kitų institucijų – Seimu, Prezidentūra, kariuomene, pasieniečiais, sveikatos apsauga.

Nekokie ir premjerės Ingridos Šimonytės popieriai. Ją palankiai įvertino tik 29,9 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – net 51,2 procento. Birželio viduryje šie skaičiai buvo gerokai šviesesni – atitinkamai 39,8 ir 41,6 procento.

Dar labiau smigo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nuolat ieškančios priešų, griežtai kalbančios, bet sunkiai susidorojančios su migrantų krize, populiarumas.

Prieš pusantro mėnesio šios konservatorių politikės reitingai dar buvo teigiami, o dabar ją palankiai įvertino vos 22,1 proc. gyventojų, nepalankiai – 52,8 procento.

Reitingų dugną taip pat pasiekė viena vėliavnešių kovoje su pandemija ir su nesiskiepijančiais bandanti būti ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos vedlė Aušrinė Armonaitė. Pagal palankių ir nepalankių nuomonių skirtumą (-49,9) ši veikėja atsidūrė paskutinėje lentelės vietoje.

Šiek tiek geriau įvertintas net tradicinis apklausų autsaideris Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (-48,5).

Apskritai visi Vyriausybės nariai šį kartą surinko daugiau nepalankių nei palankių respondentų nuomonių.

Apklausos dalyvių pliuso ženklo nusipelnė kaip reta mažai visuomenės veikėjų – tik keturi. Tai prezidentas Gitanas Nausėda, Socialdemokratų partijos vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, net reitingų lyderiui G.Nausėdai, nuolat sulaukiančiam kritikos dėl politinės lyderystės stokos, nėra progos pernelyg džiūgauti. Nors jį palankiai įvertino 55,2 proc., nepalankiai – 23,9 proc. apklaustųjų, birželį šie skaičiai buvo geresni – atitinkamai 63,1 ir 18,6 procento.

Be to, šiuo metu mažiau gyventojų mano, kad būtent prezidentas geriausiai atstovauja jų interesams.

Užtat kol kas nieko nenuveikusi, bet retkarčiais vieną kitą žodį viešumoje ištarianti V.Blinkevičiūtė išsaugojo savo gerbėjus, o jos vadovaujami socialdemokratai, atsižvelgiant į apklausos paklaidos tikimybę, ėmė puse žingsnio ar net mažiau pirmauti partijų rikiuotėje.

Jie pasinaudojo tuo, kad kita opozicinė jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga stabtelėjo.

Trečioje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nors šįkart sulaukė kiek didesnio rinkėjų palankumo nei anksčiau.

Aišku, to nepasakysi apie Užsienio reikalų ministerijai vadovaujantį konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį. Šį politiką palankiai įvertino 19 proc., nepalankiai – 62,2 proc. apklausos dalyvių, o per birželio mėnesį surengtą apklausą – atitinkamai 24,8 ir 56,7 procento.