„Žaliasis kursas“: brangs viskas, dauguma gyvens skurdžiau, mažuma geriau! 

Šių metų rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi svarbus asmuo - pats Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius (gensekas) Mathias Cormannas. Jis Lietuvoje gyvenantiems čiabuviams kantriai aiškino naująją doktriną ir ką vietiniai turi padaryti, jog būtų geri bei teisingi.

Gensekas Cormannas teigė, kad: „Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiria maždaug 40 procentų teršalų...". O taip pat buvo priminta, kad Lietuva turi vieną mažiausių benzino ir dyzelino kuro akcizų tarp EBPO (tuo pačiu ir Europos Sąjungos) šalių. Tad leido suprasti, kad reikia akcizus didinti.

Gerbiamas EBPO generalinis sekretorius negailėjo patarimų kaip Lietuvai reikia vystytis.

Štai jis pastebėjo, kad viešosios išlaidos aplinkosaugai nuo 2000-ųjų iki 2018 metų sumažėjo ir siekia tik 0,3 procento, kai tuo tarpu EBPO vidurkis yra 0,8% nuo BVP.

Taip pat gensekas paminėjo ištisą pluoštą reformų, kurias reikia čiabuviams įgyvendinti: investuoti išteklius tik į žaliojo kurso priemones, įvesti Co2 mokestį, atsisakyti iškastinio kuro subsidijų, suvienodinti dyzelio ir benzino akcizus, automobilio registracijos mokestį papildyti metiniu mokesčiu, toliau didinti oro ir taršos mokesčius.

Jam kalbant, pritariamai galvomis linksėjo premjerė Ingrida Šimonytė bei Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Jaunasis Gentvilas žadėjo, kad Lietuva iki 2027 metų sieks, kad visas didmiesčių viešasis transportas, taksi ir pavežėjai naudotų tik atsinaujinančių išteklių energiją.



Beje, Vilniaus savivaldybė jau juda šiuo keliu. Iki 2023 metų planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, kurį sudarys 221 elektrinis ir 349 dujiniai autobusai, 200 troleibusų, iš kurių 120 - automatinės eigos. Visa tai kainuos mažiausiai 245 milijonai eurų.

Kai pakvimpa pinigais, tai visi tampa „žaliais" ir ima veikti labai greitai.

Neatsilieka ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji garsiajame susitikime su EBPO genseku pasakė: „Dyzelino ženkliai mažesnis apmokestinimas turi aiškias pasekmes, žmonės renkasi dyzelinius automobilius, šitie mokesčių akcizai, kurie skirti ne šiaip papildyti biudžetus, bet keisti žmonių elgesį, jie tą elgesį ir turėtų keisti".

Va taip va. Tie nesusipratę žmonės turi liautis vartoti pigesnį kurą. Keisti savo nederamą elgesį. Kaip teigė tokia žinoma moteris: „Jeigu neįperka duonos, tai lai valgo pyragus".

Tiesa, ta moteris paliko savo galvą giljotinoje, bet mes tikrai tikrai to nelinkime savo mylimai premjerei.

Po rugsėjo pabaigoje vykusio susitikimo prabėgo vos du mėnesiai ir lapkričio pabaigoje turime Vyriausybės pritarimą siūlymui, kurį pirmas išreiškė EBPO generalinis sekretorius, o vėliau perėmė Aplinkos apsaugos ministerija. T. y., nuo 2023 metų didinti akcizus kurui, dyzelinui, atsisakyti iškastinio kuro lengvatų ir kitos „Žaliojo kurso" linksmybės.



Galutinį žodį, ar dyzelinius automobilius įsigijusiems gyventojams degalai per kelerius metus pabrangs trečdaliu, tars Seimas. Tad visas dėmesys į mūsų įstatymus leidžiančiąją instituciją.

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc., nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkstantį litrų, nuo 2024 metų - iki 466 eurų, o nuo 2025 metų - iki 500 eurų. Tai yra 34 procentais daugiau negu yra dabar. Beje, nuo 2025 metų prie skaičiavimo prisidės ir CO2 dedamoji, tad tikrai nebus sustota ties 500 eurų žyma.

Tokiais tempais Lietuva taps viena iš „pažangiausių" šalių visoje ES. Beje, atkreipkite dėmesį į apačioje esančią dyzelinio kuro akcizo Europos sąjungos šalyse lentelę.

Minimalus ES reikalavimas yra 330 eur už 1 tūkstantį litrų, Lietuva jau dabar viršija minimalius reikalavimus (šiuo metu 372 eur) net 42 eurais, tačiau to kažkam negana. Beje, atkreipkite dėmesį į Vengriją ir Lenkiją. Labai negeros šalys, visai nepažangios...

O kaip su benzinu? Jo akcizo didėjimo viešojoje erdvėje stengiamasi neakcentuoti, tačiau brangs ir jo akcizas. Kodėl? Nes atsiranda vadinamoji CO2 dedamoji, kuri išpūs jo kainą.

Kokios prognozės? Benzino akcizas augs nuo dabartinių 466 eurų 1 tūkstančiui litrų iki 600 eurų. Todėl už vieną litrą benzino mokėsime 0,6 euro akcizo.

Žiūrim į apačioje esančią benzino akcizo lentelę. Lietuva labai „nepažangi", nors ir stipriai viršija minimalius ES reikalavimus (reikia 359 eur, o Lietuva nustačius 466 eurų akcizą tūkstančiui litrų benzino) pirmaujančiose pozicijose visoje vieningoje ir teisingoje Europos Sąjungoje! Su jau minėtais 600 eur bus galima susilyginti su Belgija ir taip priartėti prie garbingo ES dešimtuko.

Kad tokios lenktynės vyktų dėl gyventojų pajamų augimo, bet čia, turbūt, nedera taip galvoti. Reikia galvoti apie CO2 emisiją.



Beje, Vengrija ir Lenkija vėl negeros šalys, fui. Atsilieka, oi atsilieka nuo naujosios ideologijos.

Manot čia viskas? Straipsnio pabaiga? Nuvertinate Lietuvą administruojančios kompanijos fantaziją...

Vyriausybės pataisos numato 2023 - 2025 metų laikotarpyje mažinti arba visai atsisakyti akcizų lengvatų iškastiniam kurui. Pavyzdžiui, nemažai namų ūkių bei viešųjų įstaigų šildosi gazoliu, kitaip liaudyje vadinamu „raudonuoju dyzeliu".

Nėra pateiktos aiškios statistikos, kiek subjektų naudoja šią priemonę pastatų šildymui, tačiau nuo 2014 iki 2018 metų šildymui skirto gazolio kiekiai augo nuo 90 tūkstančių tonų (2014 metais) iki 160 tūkstančių tonų (2018 metais).

Tad kokie ten „pokyčiai po pokyčių" numatyti? Laikykitės už kėdės... Dabar gazoliui taikomas lengvatinis akcizas - 21,14 eur už tūkstantį litrų, tačiau jau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eur, o nuo 2024 metų - iki 372 eurų už 1 tūkstantį litrų. Nekuklus šuolis ir galvosūkis žmonėms, kurie investavo į šildymo įrangą. Turės apie ką pagalvoti.

Kažkodėl kliūna ir durpės. Akcizas joms irgi augs. Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024-ųjų jis būtų jau 20 eurų.

Kuo motyvuoja Vyriausybė? Ji, švelniai tariant, fantazuoja ir skaičiuoja kažkokias sukurtas darbo vietas ir didesnį Lietuvos BVP. Ar nuosekliai augančios sąnaudos kurui, šildymui, o tuo pačiu ir visoms prekėms bei paslaugoms gali sukurti geresnes sąlygas verslui? Na, nebent tik tokiam, kuris susijęs su ES fondais ir „Žaliuoju kursu".

Visi kiti tik pažaliuos (blogąja prasme) nuo to kurso ir jo sukelto visa ko brangimo. Na, o BVP derėtų visai atsisakyti kaip ekonominio mato, nes jis yra labai klaidinantis.

Ministras Gentvilas daug kalba apie pinigus (o jis juos myli, kitaip nei Lietuvos žmones. Fui jie). Štai, praeitą savaitę jis minėjo, kad kiekviena ES šalis narė įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti savo emisijas. Gentvilas teigia, kad jeigu mes nieko nekeisime, tai galime sumokėti baudas Europos Komisijai. Jos siekia nuo 444 iki 700 milijonų eurų.

Žinoma, nei Gentvilas nei koks kitas valdžios žmogus nepasivargino paskaičiuoti, kiek visas šis „kursas" kainuos tūlam Lietuvos piliečiui. Tai ne prioritetas. Prioritetas yra apie 6 milijardai eurų, kuriuos reikia įsisavinti. Jie eis tiek iš įvairių fondų, tiek ir valstybės biudžeto.

Štai, vien laikotarpyje tarp 2021 ir 2027 metų valstybė investuos daugiau kaip 1 milijardų eurų, dar iki 1,5 milijardo eurų investicijos projektuojamos į viešojo transporto infrastruktūrą. Paprastai tariant - elektra varomas priemones, kurios, neabejotinai, bus perkamos iš tam tikrų kompanijų bei šalių. Apie tai reikia atskiro straipsnio. Bet kuriuo atveju - sekite pinigus.

Reziumė, kam tai naudinga? Tai naudinga valstybei, nes surinks daugiau pajamų, kurias galės savaip perskirstyti.

Žiūrim į 2022 metų valstybės biudžeto pajamas.

16 milijardų 470 milijonų eurų pajamų (čia su europiniais pinigais, kurių bus 2 milijardai 764 milijonai eurų) ir ženklią jų dalį sudaro Akcizo mokestis - 1 milijardas 687 milijonai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 4 milijardai 907 milijonai eurų.

Bendroje sumoje, iš akcizo ir PVM mokesčių susidaro 6 milijardai 594 milijonai eurų. Jeigu ne europiniai pinigai, tai sudarytų net pusę visų biudžeto pajamų.

Tiek akcizo, tiek ir pridėtinės vertės (nors ši sąvoka naudojama labai netiksliai, bet čia kita tema) mokesčiai tarpusavyje surišti.

Brangsta akcizo mokestis - daugiau surenkama iš PVM, nes pabrangus kurui, brangsta ir prekės bei paslaugos (infliacija). O PVM mokėtojais esame mes visi, kurie kažką perka (prekę arba paslaugą).

Tad, kuo didesnis akcizas, tuo daugiau valstybė surenka mokesčių iš PVM, tuo pilnesnis biudžetas. Liaudiškai tariant, jeigu viskas brangsta, tai valstybės biudžetas pilnėja, tad infliacija valdžios nebaugina, nes ji pildo biudžetą. Na o tai, kad tuština eilinių piliečių kišenes niekam čia nerūpi. Mąstykit apie CO2 emisiją!

Dar prie naudos gavėjų priskirtini visi tiek, kas dalyvaus „Žaliojo kurso" žaidime.

Turbūt pastebėjote, jog visa automobilių pramonė pagreitintu tempu pereina prie elektromobilių gamybos, tad ir visa kita pramonė, vienaip ar kitaip, turės eiti šiuo ideologiniu keliu. Visą šį perėjimą spartins dirbtinai keliami akcizai.

Jie skirti tikrai ne dėl kažkokios mistinės emisijos mažinimo, o tik tam, jog iškastiniu kuru paremta pramonė taptų tokia pat brangi kaip ir „žalioji", gal net brangesnė, todėl perėjimas įvyktų daug sparčiau.

Kam tai naudinga? Mažumai. Kam nenaudinga? Daugumai.



Klausimas retorinis: Ar dauguma nori gyventi skurdžiau, kad mažuma gyventų turtingiau?