Žemgrobiai į aferą įtraukė ir kunigus

Ne visi išgyveno iki teismo

Po daugiau nei 5 metus trukusio bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teismas praeitą mėnesį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo kaltais pripažino penki vyrus ir dvi moteris. Byla susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus ir jų pardavimu.

Šie vyrai lapkritį išgirdo ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendį apeliacine tvarka nagrinėtoje anksčiau atskirtoje byloje dėl to paties pobūdžio nusikaltimų. Nuteistiesiems - nuo 45 iki 82 metų, daugelis jų yra Akmenės krašto gyventojai, du - iš Alytaus bei rajono, vienas - iš Klaipėdos rajono.

Kaip informavo Šiaulių apygardos prokuratūra (ŠAT), teismai nustatė, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodama dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus. Kalbama apie daugiau nei 1200 hektarų Šiaulių apskrityje (daugiausiai - Akmenės rajone). Nukentėjusiais pripažintas 21 žemės naudotojas.

„Kai kuriems asmenims įtarimai ar kaltinimai nebuvo pateikti, nes dėl garbaus amžiaus žmonės teismo nebesulaukė arba suėjo senaties terminai. Sudėtinga byla - jos aplinkybės susijusios su didele veiksmų grandine", - „Vakaro žinioms" pastebėjo valstybinį kaltinimą palaikęs ŠAT Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj.

Tyrimas buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo. Tarnybai pasiskundė keliolika ūkininkų, kurie sužinojo, kad jų iš valstybės nuomojama žemė grąžinama kitiems asmenims.

Sukurdavo giminystės ryšius

Anot ŠAT, vienas pagrindinių nuteistųjų - Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju dirbęs 45 metų Raimondas Jančiauskas ( vėliau, 2014-2015 m., jis buvo tapęs ir Alytaus mero patarėju). Jis žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, galėjo gauti informaciją apie neatkurtos nuosavybės atvejus.

Bylos duomenimis, archyve valdininkas rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus (pvz. tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų) arba informaciją apie buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.

Vyras kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasitaikydavo atvejų, kai kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo tikrovės neatitinkančias pažymas.

„Tokių duomenų, kurie leistų kategoriškai teigti, kad dvasininkai apie tai žinojo, nėra. Galėjo būti paprasta gyvenimiška situacija", - komentavo prokuroras.

Dokumentai buvo klastojami ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.

Klastojo ir tuo pačiu numeriu

Suklastoti dokumentai buvo pateikiami žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo klastočių kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.

Darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus - asmenų prašymus ir ankstesnes jų pateikimo datas (nusikaltimai buvo daromi 2008-2011 m., o dokumentų priėmimas buvo nurodomas, pavyzdžiui, 1992-2001 m.), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų žemėtvarkos skyrius.

Įkalbėtus asmenis kaltininkai vežė pas notarus tam, kad įgaliotų kitus žmones veikti jų vardu atkuriant nuosavybę. Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę ir parduodant žemės, miško sklypus ar vandens telkinius.

Dokumentai buvo klastojami tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės sklypą.

Ieškiniai - per 800 tūkst. eurų

Šiaulių apylinkės teismas kaltinamiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų jas atidedant įvairiems laikotarpiams. Štai R.Jančiauskui skirta galutinė bausmė - 4 metų laisvės atėmimas. Jos vykdymas atidėtas 2 metams. Daliai nusikalstamų veikų suėjo senatis. Nuosprendis gali būti skundžiamas.

Apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje keturiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės pakeistos į baudas nuo 1,8 iki 9,4 tūkst. eurų, o vienas išteisintas. R.Jančiauskui skirta apie 9,4 tūkst. eurų bauda, tačiau buvo įskaitytas jo 2015 m. ir 2018 m. suėmime išbūta 171 dienas, todėl laikoma, kad bausmę jis visiškai atliko. Įvertinta ir tai, kad nuo nusikaltimo praėjo daug laiko, keitėsi Baudžiamojo kodekso normos.

Daugeliui įkalbėtų žmonių, sutikusių, kad jų vardu būtų atkuriama svetima nuosavybė, ir tiems, kurie surašė įgaliojimus kitiems, pateikti civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti už daugiau nei 800 tūkst. eurų. Abiejose bylose jie tenkinti.