„Vadinasi, poilsiautojai maudosi srutose“, – rodydami vietą, kaip skaidrus Žibos upelis, susikirtęs su iš griovio Vydmantuose atitekančia dvokiančia mase ir ją pagavęs, virsta bėdą aplinkiniams nešančia srove, kalbėjo vyrai, parodę visą Žibos upelio kelią.
Susimaišęs su galimai iš Vydmantų nuotekų valyklos atitekančiu vandeniu, Žibos upelis, įgavęs raudoną spalvą, dvokiantis, po savęs ant augalų paliekantis neaiškios kilmės purvinas gleives, teka per Kiauleikius, Užpelkius, pro „Atostogų parką“ Žibininkuose, vėliau įteka į Darbą, ši – vis dar raudona ir smirdinti – į Šventosios upę, kurios vanduo patenka tiesiai į Baltiją.
Atgraso poilsiautojus ir sukelia ligas?
Užpelkių kaime gyvenantis Alfonsas Laukys savo sodyboje turi įsirengęs penkių rentinių šulinį, tačiau jo vandens vartoti negali. „Vandens kokybė – išskirtinai bloga: jo ne tik gerti negalime, jau ir maudytis jis nebetinka.
Vanduo čia niekada nebuvo pats geriausias, tačiau ypač suprastėjo per pastaruosius 4–5-erius metus“, – rodydamas ne per seniausiai namuose įrengtą galingesnį negu iki šiol turėtą vandens filtrą, kuris vis dėlto nepajėgia išvalyti vandens, kalbėjo vyras, pasvarstęs, kad gal užterštas vanduo turėjo įtakos tam, kad sunkia liga susirgo vienas šeimos narių.
Užterštas vanduo kenkia ir visai namo santechnikos įrangai – klozeto vandens bakelis nuolat juodas, nuosėdomis apsineša dušo kabina.
„Pažiūrėkit, kas lieka ant hidroforo, – atsukęs įrenginio galvutę juodas kaip grafitas ir lengvai prie rankų limpančias sunkiai nuvalomas nuosėdas parodė A. Laukys. – Kai rankos susitepa tomis nuosėdomis, nėra nė su kuo nuplauti.“
Dėl nuolat teršiamo šulinio vandens, tokių pat problemų patiria ir Alfonso kaimynai.
Liutauras Kravtas, turintis žemės sklypą šalia Žibos upelio ir ramaus poilsio mėgėjams nuomojantis poilsio namelius, teigė suprantantis poilsiautojų nusiskundimus dėl nuolat tvyrančios fekalijų smarvės.
„Tai kenkia mūsų verslo įvaizdžiui, nes poilsiautojai savo pretenzijomis pradėjo dalintis ir viešojoje erdvėje. Nėra gerai, kai žmonės atsisako rezervuoti poilsį pas mus“, – L. Kravto pastebėjimu, smarvę, sklindančią nuo Žibos upelio, jie jaučia jau 2–3 metus.
Žibininkų kaimo naujakurės Jelenos Urnikienės įsigytas sklypas taip pat ribojasi su Žibos upelio krantu. „Kuo arčiau upelio, tuo smarvė didesnė, ir ji neatsirado šiaip sau, iš niekur.
Smarvė tiek įsismelkia į kvėpavimo takus, kad jos neįmanoma atsikratyti, o karštomis dienomis nuo jos kenčiame ypač stipriai“, – neslėpė moteris.
Kreipėsi į gamtosaugininkus
Nebeapsikentę akivaizdžios taršos, Rūdaičių, Žibininkų, Užpelkių kaimų atstovai raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybą, prašydami imtis prevencinių priemonių.
Atstovų (pavardės redakcijai žinomos – aut. past.) pasirašytame rašte rašoma: „Informuojame, kad šiuo metu iš Vydmantų valymo įrenginių išteka neišvalytos nuotekos, kurios turi ypač aštrų kvapą, atspalvį, keistos tekstūros, kurioje plaukioja „nepriimtini“ gamtai ir žmonėms dariniai (fekalijos).
Šios nuotekos teršia Užpelkių kaimo geriamojo vandens šulinius, kuriais naudojasi gyventojai. Kvapas trukdo gyventojams gyventi, būti lauke, miegoti, leisti laisvalaikį.
Namai persismelkę šiuo nemaloniu kvapu. Upelyje galima pamatyti geroką dumblo sluoksnį. Namuose vonios kambario plytelės, WC unitazas pakeitę spalvą, tai – nuostoliai gyventojams. Geriamojo vandens šuliniai yra tiek užteršti, kad jis yra nebenaudojamas gyvenimui.“ Prie rašto pridėta ir filmuota medžiaga, kiti priedai.
Gamtosaugininkai, su kuriais susitiko trijų kaimų atstovai, juos informavo, kad nuotekos, jų valymas ir valymo kokybė yra tiesioginė rajono Savivaldybės kompetencija. „Vieną dalyką, ką jie mums pažadėjo, – kad surengs neplaninius patikrinimus Vydmantų valymo įrenginiuose ir, jeigu bus rasta pažeidimų, imsis prevencinių priemonių“, – susitikimą su gamtosaugininkais reziumavo „Pajūrio naujienų“ pašnekovai, kuriems buvo paaiškinta, kad gamtosaugininkai nuotekų mėginius gali paimti tik pačiuose Vydmantų nuotekų valymo įrenginiuose, iš mėginių šulinio, – mėginiai, paimti ties ištekamuoju vamzdžiu ar Žibos upelio vagoje, santakoje su Darbos upeliu, būtų tiesiog neteisėti.
Neteisėta būtų ir tai, jeigu sukooperavę lėšas mėginius paimtų ir patys gyventojai, – jie neįrodytų, kad tarša, prasidėjusi Vydmantuose, baigiasi jūroje būtent dėl Vydmantų vandens valymo įrenginių kaltės.
„Mums nelieka nieko kito – tik viešai kreiptis į Kretingos rajono savivaldybę, kuri tiesiogiai atsako už išleistų nuotekų švarą, merą, kuris pagal Vietos savivaldos įstatymą, yra ir vykdomoji valdžia, kad imtųsi tiesioginių veiksmų sutvarkyti Vydmantų vandens valymo įrenginius ir išvalytų Žibos upelį nuo taršos“, – Rūdaičių, Užpelkių ir Žibininkų kaimų atstovai, susirinkę „Pajūrio naujienų“ redakcijoje, tvirtai laikėsi savo nuostatos pasiekti, kad Žibos upelis nebebūtų teršiamas, ir žmonės galėtų normaliai gyventi, poilsiauti švarioje neteršiamoje teritorijoje.
Reikia naujų įrenginių
Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė teigė, kad ši situacija jai gerai žinoma. Ji pripažino, kad į Vydmantų nuotekų valymo įrenginius iš daržovių gamybos įmonės patenkantis burokėlių spalvos vanduo neišvalomas jokiomis priemonėmis – purpurinė spalva išlieka.
Antra, 2013 m. pastatyti vandens valymo įrenginiai visiškai nebeatitinka šiandienos poreikių ir nespėja kokybiškai išvalyti nuotekų. „Pagal užterštumą Vydmantų valymo įrenginiai buvo suprojektuoti skaičiuojant 3,5 tūkst. gyventojų.
O šiuo metu jau skaičiuojame, kad valymo įrenginiai aptarnauja 10 tūkst. gyventojų, Vydmantuose intensyviai plečiasi ir pramonė“, – E. Alonderienė patikino, kad dėl užterštumo mažinimo jos vadovaujamos įmonės specialistai daug dirba su gamybos įmonėmis, tačiau procesas nėra toks greitas, kaip norėtųsi.
„Bandome daryti viską, ką galime, tačiau šiandien tenka pripažinti, kad tarša į valymo įrenginius atiteka daug didesnė negu šie pajėgūs išvalyti“, – kalbėjo „Kretingos vandenų“ direktorė.
Jos pastebėjimu, šį pavasarį Žibos upelis labiau užterštas ir dėl to, kad trūksta lietaus – per sausrą gamta nebeapsivalo savaime, todėl prasideda puvimo procesai, dėl ko ir tvyro smarvė.
„Būtų lietaus – situacija iškart pagerėtų“, – sakė E. Alonderienė, vietoje įvertinusi Vydmantų valymo įrenginių ir Žibos upelio situaciją.
Anot „Kretingos vandenų“ direktorės, vienareikšmis sprendimas – didinti Vydmantų vandens valymo įrenginių pajėgumus, tik, atsižvelgus į finansinę situaciją, reikėtų spręsti – išplėsti jau esamus ar pastatyti visiškai naujus.
„Jeigu būtų nuspręsta plėsti turimus įrenginius, pirminiais skaičiavimais, tam reikėtų maždaug 2,5 mln. eurų. Jeigu vandens valymo įrenginiams Vydmantuose būtų ieškoma naujos vietos, kaina nežinia, kiek kartų padidėtų, nes investicijų pareikalautų ne tik nauji įrenginiai – tektų naujai įrengti ir dalį vamzdyno“, – paaiškino E. Alonderienė.
Taršos neįžvelgė
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė, kad Žibos upelis neteršiamas: „Negalime sakyti, kad teršiamas – juk į upelį išteka valymo įrenginiuose išvalytos nuotekos.“
Tačiau jis pripažino, kad prieš daugiau kaip dešimtmetį įrengti Vydmantų vandens valymo įrenginiai iš pat pradžių buvo suprojektuoti per silpni ir jau tada buvo matyti, kad per juos keliauja perteklinis nuotekų kiekis.
„Mūsų vizija – atnaujinti turimus įrenginius, tačiau tai neįvyks per vieną dieną – plėtra tikrai užtruks, nes tam reikia per 2 mln. eurų. Laukia kompleksinis darbas – iš pradžių „Kretingos vandenys“ turės suskaičiuoti, kiek ir ko reikia, tada – projektavimas, toliau – rangos darbų pirkimas“, – darbų seką paaiškino A. Kalnius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą