Žmogaus teisių gynėjai: ES prieštaraujančios nuostatos dėl migrantų keičiamos formaliai

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovas Viktoras Ostrovnojus pažymi, kad vienu projektu VRM siūlo naikinti su ES teise nesuderinamas nuostatas dėl prieglobsčio prašymo ir sulaikymo, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytos problemos lieka, tad pakeitimai yra formalūs.

„Apibendrinus – vienu projektu VRM atsisako nuostatų, dėl kurių ESTT pasisako, tačiau kitu projektu iš esmės nustato tuos pačius apribojimus, tik kitame įstatyme ir kitais žodžiais“, – pažymi V. Ostrovnojus.

„Teismo įvardintos problemos išlieka, todėl ir vadinu šiuos pakeitimus „formaliais“, – BNS sakė jis.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė pritaria šiai pozicijai sakydama, kad nors įgyvendinant ES Teisingumo Teismo sprendimą atšaukiami ribojimai dėl prieglobsčio patiekimo, tačiau „kita ranka įstatymo lygiu įteisinami apgręžimai“.

Raudono Kryžiaus atstovas: problemos lieka

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys Valstybės sienos ir jos apsaugos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas migrantų apgręžimas pasienyje, tačiau leidžiama užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai, panaikinama nuostata dėl sulaikymo. 

Pastarieji įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties punktai taisomi atsižvelgiant į ESTT pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Lietuvos Raudono Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos advokacijos vadovas V. Ostrovnojus tvirtina, kad nors iš įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pašalinamos nuostatos, apribojančios prieigą prie prieglobsčio procedūros, kitame projekte – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo – ji atsiranda.

„Nauja Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostata iš esmės nustato, kad tuo atveju, jeigu užsienietis sieną kirto neteisėtai, jis „neįleidžiamas“, tai faktiškai reiškia „išstumiamas atgal, iš kur atvyko“, nepriklausomai nuo to, ar jis kreipėsi dėl prieglobsčio“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovas.

Anot jo, siūlomas teisinis reguliavimas užprogramuoja, kad pasinaudoti savo teise į prieglobstį toks žmogus negali, nors ESTT išaiškino, kad teisę kreiptis dėl prieglobsčio turi visi, o šios teisės apribojimas yra nesuderinamas su ES teise.

Kontrolierei kyla klausimų dėl taikymo

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė komentuodama projektus pažymi, kad jais įteisinami apgręžimai ir, nors paliekamos išimtys bei numatoma prievolė individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kyla klausimas, kiek išties tos nuostatos veiks, kai sprendimus pasieniečiai priims „ant sienos“. 

„Projekto esmė lieka tokia, kad instrumentalizuotos migracijos atveju gali būti taikomi apgręžimai arba taip vadinami atstūmimai, ir nors formuluotėse lyg ir įvardinta, kad tie apgręžimai taikomi labai individualizuotai, lieka pagrindinis klaustukas – ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo“, – BNS sakė E. Leonaitė.

Pasak jos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) niekada neturėjo funkcijos vertinti prieglobsčio pagrįstumo ir šiuos sprendimus priima Migracijos departamentas, tuo metu ne visi atvejai pasienyje gali būti greit identifikuojami, pvz., kaip Ukrainos karo pabėgėlių.

„Panašu, kad jau ant sienos turės būti atliekamas vertinimas, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo. Kai kalbame apie persekiojimą, tai gali būti asmuo kad ir iš Irako, kuris bėga nuo persekiojimo dėl seksualinės orientacijos, arba moteris, kuri bėga iš valstybės, kurioje jos dukrai bus privalomai atlikta lyties organų žalojimo procedūra.

Bent Skandinavijos valstybėse tai pripažįstama kaip vienas iš persekiojimo dėl lyties pagrindų. Kaip visa tai bus nustatyta?“ – kalbėjo kontrolierė.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims pataisoms pateiktame vertinime sakoma, kad atstovybė „toliau laikosi nuomonės, jog į šalies teritoriją patekti ir prieglobsčio prašymus pateikti draudžiantys įstatymų pakeitimai nesuderinami su Lietuvos įsipareigojimais 1951 metų Konvencijai dėl pabėgėlių statuso“.

Ekstremalios situacijos metu galimi apgręžimai

Minėtomis pataisomis būtų įstatymų lygmeniu įtvirtinta galimybė migrantus apgręžti pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.

Projektams pritarus Vyriausybėje, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Pagal projektą, pasieniečiai galėtų neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.

Nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba. 

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leidžia migrantams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Likę mažiau nei 200 migrantų

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, jų yra likę mažiau nei pora šimtų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbė, kad didžioji dauguma migrantų iš Lietuvos pabėgo jiems leidus laisvai judėti.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.