Žmonių godumas nubrėžė raudoną liniją

Aplinkos ministro patarėjas, garsus gamtos fotografas Marius Čepulis „Vakarų ekspresą“ informavo, jog nuo kitų metų minėta rūšis bus įtraukta į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, tad šių česnakų nebebus galima rauti, skinti ar kitaip naikinti, taip pat jais prekiauti. Už pažeidimus grės piniginės baudos.

Meškos paslaugą padarė patys žmonės, kurie net tuose šalies regionuose, kuriuose visai neseniai iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktas meškinis česnakas - retas, jo augavietes tiesiog nusiaubdavo, rinkdavo žaliavą maišais. Ne išimtis - ir Vakarų Lietuva.

Ditirambų lenktynės

Mūsų šalyje nebe pirmi metai pastebima vis didėjanti žolininkų, liaudies medicinos propaguotojų banga. Reta mugė apsieina be įvairiausių vietinių arbatžolių, gydomųjų užpiltinių, šaknų ir kitokių gamtos gėrybių pardavėjų. Vieni žolininkai remiasi farmakologine informacija, mokslu pagrįstais įrodymais apie augalų gydomąsias savybes, o kiti vaikosi pelno ir savo produkciją pristato kone mitologiniu pagrindu.

Deja, vienu iš taikinių tapo vos prieš porą metų iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktas meškinis česnakas: vienintelis šalyje, kuris auga miškuose. Tiek įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tiek socialiniuose tinkluose kaip iš gausybės rago pasipylė straipsniai, videopasakojimai apie šio augalo kone antgamtines savybes, raginimai lėkti į jo augavietes, skinti, gaminti užtepėles, padažus, džiovinti ir t. t.

„Meškinis česnakas yra vienas iš didžiausių gamtos stebuklų, kuris po šaltos ir ilgos žiemos žaibišku greičiu atstato ir valo kūną nuo galvos iki kojų. Mano senelis rinko šį žalią stebuklą ir visada juokaudamas sakė, kad meškinis česnakas gali pažadinti net mirusįjį!“ - tokiais ditirambais pristatomas augalas.

Jo reklamos kaleidoskope buvo galima išvysti pačių įvairiausių epitetų, net iš piršto laužtų teiginių: priskirtas antivirusinis, antibakterinis poveikis, esą kraujotakai skatinti pakanka tik vieno gramo šio skanėsto per dieną.

„Valo organizmą nuo toksinų. Lėtai gyjančias hematomas ir žaizdas galima greitai išgydyti, patepus šias vietas šviežiomis meškinio česnako sultimis ar paruošiant vonelę iš jo lapų. Nedelsiant nuramina sudirgusią odą, egzemą ir dermatitą. Stiprina širdį, malšina galvos skausmą. Palengvina kvėpavimo takų ligų, kosulio ir kvėpavimo ertmių užgulimo, gastrito ir opų problemas, skatina skrandžio gleivinę saugančių medžiagų išsiskyrimą“, - skelbiama viešojoje erdvėje.

Siūloma iš česnako gaminti „raminantį vyną nuo kosulio“, „sirupą stipriam imunitetui“, „pagrindinius gydomuosius lašus“ ir t. t.

Botanikai tik kraipė galvas ir tikino, jog tokiu būdu platinimos nuogirdos ir mitų kratiniai. Viso to pasekmė: į meškinių česnakų augavietes ėmė masiškai plūsti žmonės, kurie ėmė jas siaubti tiesiog pjautuvais nušienaudami didžiausius plotus. Šio augalo ryšulėliais nusėtos ir turgavietės: Klaipėdoje prašoma nuo 50 iki 80 ct už saujelę. Prekeiviai atvirai sakydavo, jog česnakus rinko Minijos slėniuose, nes jie - nebesaugomi.

Tokią tendenciją pastebėjęs gamtininkas Mindaugas Ryla net buvo sugalvojęs ekologinio chuliganizmo akciją „Apšlapink meškinį česnaką. Išsaugok retus augalus“. Ši priemonė buvo paveiki, nes pasiekė ir Aplinkos ministerijos koridorius.

Prisižaidė

Gamtininkai sutinka, kad Vakarų Lietuvoje meškinio česnako populiacijos yra išties gausios, ši rūšis puikiai atsigavo ir nėra tokia didelė retenybė, kaip Rytų ar Pietryčių Lietuvoje.

„Dzūkija, Vidzgirio botaninis draustinis. Tik prieš porą metų išbrauktas iš raudonosios knygos meškinis česnakas, nes kai kur Lietuvoje jo padaugėjo. Deja, Pietų Lietuvoje jis visą laiką buvo retas ir tik Vidzgirio botaniniame draustinyje šalia Alytaus turėjome kiek gausesnę augavietę. Neseniai bevaikštinėdamas draustinyje radau naują gerai numintą taką ir iš karto supratau, kas įvykę. Česnakų augavietėje “dirba„ pora moterėlių su maišeliais, bet jau šaukštai po pietų. Visas plotas išmindžiotas, baigia išrinkti paskutinius lapelius. Klausiau: “Ką čia veikiate?„ Atsakymas: “Taigi per televiziją sakė, kad skinti galima. Ką, nežinai, čiagi - vieni vitaminai, vaistai nuo visų ligų!" - liūdnai pasakojo gamtos fotografas Linas Žvaliauskas.

Panašių įrašų - ne vienas: žmonės į česnakynus atvykdavo su automobiliais, nusiaubdavo ištisas augavietes, rinkdavo augalus maišais.

„Atėjus pavasariui žmonės be saiko pradėjo skinti gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapus, intensyviai jais prekiauti. Dėl to iškilo grėsmė jų būklei. Situacija trapi, nes masiškas meškinių česnakų lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus - prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms“, - teigė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.

Dabar paaiškėjo, kad prieitas ir liepto galas: nuo kitų metų meškinius česnakus bus draudžiama gamtoje rinkti ir pardavinėti.

"Bus aplinkos ministro įsakymas. Pamatėme, koks nežabotas ir neatskingas tapo meškinio česnako skinimas vos jį išbraukus į saugomų augalų sąrašo.

Kas per daug, tas nesveika. Kai jau maišais iš augaviečių tempama žaliava, tai nenormalu.

Tie, kurie yra įtikėję magiškomis šio augalo savybėmis, lai nusiperka sėklų ir pasisėja savo daržuose„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Čepulis. Jis pridūrė, kad, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, reidus tiek gamtoje, tiek prekybvietėse, turgavietėse darys aplinkosaugininkai. Grės piniginės, kelias dešimtis eurų siekiančios baudos.

„Jei stebėsime meškinio česnako nykimą, jį vėl teks įtraukti į raudonąją knygą“, - tikino M. Čepulis.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis „Vakarų ekspresui“ komentavo, jog meškinio česnako atvejis yra vienas iš chrestomatinių pavyzdžių, parodančių žmogaus vartotojo godumą ir egoistinį požiūrį į gamtos turtus.

„Kažkokia psichozė su tuo česnaku šiemet. Atrodo, kad tuoj visokie verslininkai šio augalo užtepėlių fabrikus atidarys. Maišais tempia į turgus. Tik paskelbk, kad nebesaugomas, mikliai išnaikins. O čia dar ir versliukai visokie įsisiūbavo, prasidėjo kažkokia sunkiai suvokiama rinkodarinė kampanija. Vaistas nuo visų ligų, matai, vitaminų bomba ir dar bala žino kas. Tačiau tos pačios labai dažnos garšvos, dilgėlių ūgliai, kiaulpienės yra net naudingesnės, daugiau vitaminų turinčios. Pasidarę šių augalų kokteilį, jį pagardinę ir gamtai nekenktumėm, ir vitaminų dozę gautumėm“, - teigė jis.

Atsakymas - špyga

Pasidomėjus, ką apie susiklosčiusią situaciją mano Klaipėdos rajone gyvenanti žolininkė ir prekeivė vaistažolėmis Giedrė Bružienė, ši neslėpė nuostabos.

„Mes patys vos 100 metrų nuo trobos, miškelyje, buvom pasodinę daug meškinių česnakų. Nusiaubė! Bandėme perspėti, kad masiškai, maišais rinkti nedera, bet žmonės tik špygas mums rodė. Neįmanoma suvokti tokio požiūrio.

Į sodybą atvykusiems žmonėms, kurie apie vaistažoles nori sužinoti, pavasarį siūlėme nueiti ir pasiskinti keletą meškinio česnako lapelių, pasmaguriauti. Iškart paklausė, ar galima keletą maišų išsivežti. Negalima. Tada, sakė, neįdomu, mums kelių lapelių nereikia. Kažkas neįtikėtino. Žmonės pablūdo visai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Daug metų vaistažolėmis besidominti moteris labai skeptiškai įvertino ir „kolegų“ triukus siūlant gamintis (arba pirkti) visokias užtepėles, padažus ir pan.

„Aš pati nieko nedarau ir niekaip nekonservuoju česnakų lapų: nešaldau, negrūdu su druska, nespaudžiu sulčių, neužpilu tirpikliu ir t. t. Visų pirma, man (ir daug kam) visai neskanu. Kitas dalykas - kaži, kiek tos vertės, naudingųjų medžiagų belieka. Ar nebus taip, kaip ir su blužnutėmis ar kiškiakopūsčiais: nuskini ir po kelių minučių visi vitaminai išgaruoja.

Matyt, yra veikėjų, kurie užčiuopė verslo gijas ir buvo suinteresuoti šio augalo mitologizavimu, jo ir visokių gaminių reklama, o neatsakinga žiniasklaida pasidavė šiai įtakai, besivaikydama skambių antraščių.

Žolių karalius, vaistas nuo visų ligų ir t. t. Prisižaidė. Nenustebsiu, jei meškinį česnaką vėl grąžins į raudonosios knygos augalų šeimą, o tada baudos už jo rinkimą ir pardavinėjimą sieks nebe dešimtis, o šimtus eurų“, - svarstė ji.