„Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą. Žolinė - tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis bei padėkos už derlių diena.
Įvedus krikščionybę Žolinė buvo sutapatinta su bažnytine švente - Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.
Pažvelkime, kokie šios dienos orai pasitaiko dažniau ir kokių orų rekordų buvo užfiksuota.
Šios dienos vidutinė daugiametė (1991-2020 m. vidurkis) oro temperatūra Lietuvoje 17,3 °C: nuo 16,4 °C Laukuvoje iki 18,8 °C Nidoje.
Nuo 1961 m. vidutiniškai vėsiausios Žolinės buvo 1965 metais, tuomet vidutinė paros temperatūra buvo 10,3-13,2 °C (Nidoje 14,3 °C).
Labiausiai dieną buvo sušilę Raseiniuose, iki 17,2 °C, o vėsiausia naktį buvo Ukmergėje - 3,2 °C. Nors diena buvo žvarboka, kritulių iškrito tik vietomis ir jų kiekis nebuvo didelis. XXI a. gana vėsios buvo 2019, 2009 ir 2004 m. Žolinės.
Pačios karščiausios Žolinės pasitaikė 2010 m. - vidutinė paros oro temperatūra meteorologijos stotyse gerokai viršijo 20 °C: buvo tarp 24,2 ir 28,2 °C.
Aukščiausia temperatūra fiksuota Vilniuje - 34,3 °C ir tik pajūryje bei Laukuvoje nepasiekė 30 °C.
Naktis taip pat buvo karšta: daugiau nei pusėje meteorologijos stočių fiksuotos tropinės naktys (kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C) ar artima 20 °C temperatūra. Negausių kritulių pasitaikė tik vietomis.
Dažniau per Žolines nelyja: nuo 1961 metų 11 kartų nelijo visoje Lietuvoje, 16 kartų negausūs krituliai fiksuoti tik vietomis, o visoje Lietuvoje lijo tik 4 kartus - 1961, 1981, 1987 ir 1996 metais", - pasidalino pastebėjimais sinoptikai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą