„Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.
„Dabar klausimas yra ne tas, koks galutinis sprendimas bus, kokios formos bus brigada. Bet tikrai mes turėsime planus, kad ta brigada ir dar didesni vienetai čia bus“, – pridūrė vadas.
Jis sakė į šias galimybes žvelgiantis optimistiškai, nes visos Aljanso narės aiškiai ir vienodai vertina grėsmes ir mano, jog NATO turi pasirengti „ginti valstybes, NATO erdvę nuo Rusijos, kartu – ir kitų grėsmių“.
„Aiškus yra sumanymas, kaip bus vykdoma oro gynyba, kokį mes atgrasymui gynybinį pajėgumą turėsime jūrinėje dimensijoje, taip pat sausumoje. Bet šis pajėgumas, kurį mes dabar turime, t. y. priešakinis NATO batalionas bus sustiprintas“, – pabrėžė V. Rupšys.
Tačiau įtakingas JAV dienraštis „The Washington Post“ šią savaitę pranešė, kad tarp NATO narių kyla nesutarimų dėl to, kaip sustiprinti karinių pajėgų dislokavimą Rytų Europoje po Rusijos invazijos į Ukrainą. NATO svarsto, ar Kremliaus pasirodymas mūšio lauke Ukrainoje iš tikrųjų kelia grėsmę Aljanso teritorijai.
Diskusijų kyla dėl skirtingų karo Ukrainoje pamokų vertinimo. Baltijos šalys ir Lenkija prašo gerokai išplėsti karinį buvimą savo teritorijoje ir naujų pajėgumų, tokių kaip priešlėktuvinė gynyba, dėl kurių Rusijai gali būti daug sunkiau įsiveržti.
Kitos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Italija, išreiškia nuomonę, kad Rusijos pajėgos artimiausiu metu nekels grėsmės NATO teritorijai.
Pirminis sprendimas turi būti priimtas iki birželio pabaigos, kai NATO lyderiai susitiks viršūnių susitikime Madride. Šiame susirinkime jie taip pat turėtų iš pradžių patvirtinti Suomijos ir Švedijos narystės paraiškas, darydami prielaidą, kad Turkija pakeis savo nuomonę. Pati plėtra gerokai padidintų NATO karinį pajėgumą rytinėje Aljanso dalyje.
„Negalima atmesti tiesioginės Rusijos karinės agresijos prieš NATO sąjungininkus“, – sakoma bendrame Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – konfidencialiame pasiūlyme, kurį gavo „The Washington Post“.
„Rusija gali greitai sutelkti karines pajėgas prieš NATO rytinę sieną ir pradėti prieš Aljansą trumpą karą bei pastatyti mus prieš faktą“, – teigiama dokumente, kuriame siūloma į kiekvieną šalį paskirti maždaug 20 000 karių divizijas, jei valstybei gresia pavojus.
Mes nekariaujame su Rusija.
Kitos šalys atsargiau žiūri į naujus įsipareigojimus Rytų Europoje ir nesiryžta prisijungti prie didelių dislokacijų, kurios brangiai kainuotų bei nukreiptų karius iš kitų sričių.
„Rytoj turėsime sukurti taiką, niekada to nepamirškime, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir perspėjo nesiimti veiksmų, dėl kurių ateityje būtų neįmanoma dirbti su Rusija. – Turėsime tai padaryti su Ukraina ir Rusija prie stalo.
Diskusijos ir derybų pabaigą nustatys Ukraina ir Rusija. Bet tai nebus daroma nei neigiant, nei atstumiant vienas kitą, nei net žeminant.“
Emmanuelis Macronas. Europos Parlamentas
„Mes nekariaujame su Rusija“, – pabrėžė jis tviteryje.
Rytų Europos lyderiai teigė, kad lėto atsako pasirinkimas būtų strateginė klaida toje pačioje kategorijoje, kaip ir ribota Vakarų reakcija į Rusijos 2008 m. invaziją į Sakartvelą ir 2014 m. Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją. Tai buvo signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis gali išsisukti nuo atakų savo kaimynams, tvirtino Rytų Europos pareigūnai.
Vasarį įsiveržęs į Ukrainą, V. Putinas „akivaizdžiai klaidingai apsiskaičiavo dėl kai kurių pagrindinių dalykų“, sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas.
Anot jo, jeigu nebus greitos reakcijos į Rusijos agresiją, V. Putinas gali nuspręsti įsiveržti į Baltijos šalis, nes jaus, kad negaus atsako. „V. Putinas, mažiau tikėtina, padarytų klaidą, jei pamatytų karines pajėgas, pasirengusias kovoti (prie NATO sienų – red.)“, – minėjo J. Vseviovas ir sakė, kad Rusijos prezidento klaida buvo invazija į Ukrainą.
Rytų Europos pareigūnai mato siaurą langą užsitikrinti pajėgumus, nes nerimauja, kad parama Vakarų Europoje sumažės pasibaigus karui Ukrainoje.
„Kai tik tai baigsis, daugelis mūsų partnerių Vakarų Europoje labai norės grįžti į seną tvarką. Kai kurios deklaracijos ir bendra dvasia, kurią matome šiuo metu, gali tiesiog išnykti, – sakė vienas pareigūnas. – Mums tai nepatiktų, nes manome, kad matėme tektoninį Europos saugumo poslinkį. Mes tikime, kad kelio atgal nėra.“
Turime atspindėti pažeidžiamiausių sąjungininkų susirūpinimą dėl saugumo.
Nors dauguma Rytų Europos šalių nesitiki invazijos, remdamosi tuo, kad Rusijos kariai dabar yra įstrigę Ukrainoje ir tikriausiai prireiks laiko persigrupuoti po karo, jos tvirtino, kad, norint užkirsti kelią Rusijos invazijai, reikia stipresnių pajėgų Rytuose.
„Turime atspindėti pažeidžiamiausių sąjungininkų susirūpinimą dėl saugumo“, – interviu sakė Čekijos gynybos viceministras Janas Havranekas. Jo šalis pasisiūlė vadovauti naujam NATO batalionui kaimyninėje Slovakijoje, kuri yra pažeidžiama, nes turi bendrą sieną su Ukraina. Jis tikino, kad NATO pozicija „turi būti keičiama ir pritaikyta dabartinei saugumo situacijai“.
Rytų Europos šalys, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, numato didelius NATO karių būrius, įskaitant dešimtis tūkstančių karių ir „įgalinančius“ dalinius, kurie užtikrintų oro gynybą ir kitą apsaugą. Pagal Baltijos šalių planą kiekvienoje šalyje nebūtų nuolat dislokuotas visas karių padalinys, o tik jų technika. NATO kiekvienai šaliai skirtų tūkstančius papildomų pajėgų, kurios budėtų krizės atveju.
Remiantis „The Washington Post“ peržiūrėtu pasiūlymu, kiekvienoje šalyje nuolat būtų apytiksliai NATO karių brigada – apie 6000 karių, o prieš vasarį jų buvo maždaug 2000.
„Jei žiūrėsite į Rusijos strategiją ir nepadidinsite NATO karių kiekvienoje teritorijoje, negalėsite jai pasipriešinti“, – komentavo aukšto rango Europos diplomatas.
Lenkija priims daugiau nei 10 tūkst. amerikiečių karių, palyginti su 4,5 tūkst. prieškariu, ir ateityje norėtų, kad būtų dislokuota dar daugiau.
NATO pratybos. BNS Foto
JAV pareigūnai teigė, kad visoje NATO yra platus sutarimas, kad Rytų pakrantės šalių neturėtų būti prašoma ištverti invaziją, kol nepasieks Aljanso pastiprinimas. Tačiau jie mano, kad nuolatinis didelio skaičiaus NATO karių dislokavimas Rytuose yra brangu ir sudėtinga, o vietoj to pageidauja sudaryti sąlygas, įskaitant išankstinį įrangos išdėstymą, karinių jūrų pajėgų vienetų atranką ir naują vadovavimo struktūrą, kurios leistų NATO greitai veikti.
Jungtinio štabo vadų pirmininkas, generolas Markas A. Milley'us praėjusį mėnesį įstatymų leidėjams sakė, kad jis pritaria nuolatinių bazių su laikinai dislokuotais kariais steigimui Rytų Europoje, „kad gautumėte pastovumo efektą“ ir nereikėtų padengti perkėlimo išlaidų.
J. Bideno administracija jau padidino savo karių skaičių Europoje nuo maždaug 60 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst., reaguodama į Rusijos pajėgų gausėjimą ir puolimą Ukrainoje, tačiau daugelis tų karių gyvena tokiomis sąlygomis, kurios nėra tinkamos ilgesnėms misijoms, miega ant lovelių laikinose kareivinėse.
Rytų Europos šalys taip pat siekia, kad NATO oficialiai atsisakytų NATO ir Rusijos steigimo akto – 1997 m. susitarimo, kuris apribojo nuolatines Aljanso dislokacijas į Rytus nuo Vokietijos mainais į Rusijos įsipareigojimą palaikyti taiką.
Dauguma Aljanso pareigūnų sutinka, kad paktas negalioja ne tik dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, bet ir dėl to, kad Kremlius dislokavo Rusijos karius Baltarusijoje grėsmingu atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.
Tačiau kai kurie Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai žaibiškai atmeta tokį pasiūlymą, sakydami, kad tai yra naudinga priemonė būsimam NATO ir Rusijos koordinavimui, o blokas jau gan stiprus, kad atgrasytų Rusiją. Jie taip pat mano, kad tai stiprina stabilumą, nes įtvirtina NATO ketinimą niekada nestatyti branduolinių ginklų Rytų Europoje.
Jie taip pat nerimauja, kad Aljansas nusisuks nuo kitų grėsmių, į kurias pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė, įskaitant terorizmą ir neteisėtą migraciją per Viduržemio jūrą, kurios kelia didesnį susirūpinimą šalims, kurios yra toli nuo Rusijos, bet netoli Šiaurės Afrikos, pavyzdžiui, Ispanija ir Italija.
Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, dabar vadovaujantis Čikagos pasaulinių reikalų tarybai, sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas gali smarkiai padidinti Aljanso saugumą Šiaurės Europoje, įnešdamas naują elementą į diskusijas.
I. Daalderis mano, kad NATO lyderių susitikimas Madride tikriausiai paskelbs bendresnį pareiškimą, kuriuo įsipareigoja stiprinti atgrasymo ir gynybos infrastruktūrą Rytų Europoje, o vėliau vyks diskusijos dėl detalių ir konkrečių karių paskirstymo.
Jis pabrėžė, kad net pažadas plėtoti geresnes geležinkelių jungtis ir kitą infrastruktūrą, kuri padėtų NATO greitai reaguoti nelaimės atveju, būtų reikšmingas žingsnis.
„Manau, kad bus esminis įsipareigojimas gerokai sustiprinti NATO buvimą rytiniame flange, – sakė jis, įskaitant oro, sausumos ir jūrų išteklius. – Tai svarbu, nes NATO niekada to nesakė. Tai didžiulis NATO politikos pokytis.“
Lietuvos kariuomenės vado V. Rupšio teigimu, jau ir šiuo metu, kariniais terminais kalbant, Lietuvoje dislokuotą NATO vienetą, turintį 1650 karių, galima vadinti nebe batalionu, o „brigada minus“, kadangi šis elementas turi brigados lygmens operacijų vadovus, didesnius nei bataliono manevro vienetus.
Tarptautinės NATO batalionų kovinės grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos 2017 m., Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, skirianti didžiausią karių skaičių.
Alfa.lt, BNS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą