Jis spalio pradžioje pakeis norvegą Jensą Stoltenbergą, pranešė Aljansas po 32 NATO valstybių nuolatinių atstovų posėdžio. J. Stoltenbergas tada bus vadovavęs NATO dešimt metų.
J. Stoltenbergas, komentuodamas sprendimą dėl M. Ruttės paskyrimo, sakė: „Labai džiaugiuosi, kad NATO sąjungininkės mano įpėdiniu pasirinko Marką Ruttę. Markas yra tiktas transatlantinis veikėjas, stiprus lyderis ir žmogus, siekiantis konsensuso“. Jis linkįs jam daug sėkmės ir žinąs, kad perduoda NATO į geras rankas.
M. Ruttės kadencija pradžioje truks ketverius metus. Jis laikomas labai patyrusiu užsienio politikoje.
Pagrindinis NATO generalinio sekretoriaus uždavinys yra koordinuoti politinius derinimo procesus tarp sąjungininkių ir užtikrinti, kad būtų pasiektas susitarimas ir sudėtingais klausimais. Kadangi ir NATO gali teikti pasiūlymus dėl veiksmų, jam ypač krizių ar konfliktų atvejais tenka labai svarbus vaidmuo. Be to, generalinis sekretorius atstovauja Aljansui tarptautiniu lygiu ir vadovauja NATO būstinei.
57-erių M. Ruttė praėjusią savaitę tapo vieninteliu kandidatu, kai iš kovos pasitraukė jo varžovas Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Patyręs Nyderlandų lyderis, kuris jau greitai turėtų palikti savo dabartines pareigą, vairą perims svarbiu metu.
Kitas NATO vadovas turės tvarkytis su Rusijos karo prieš Ukrainą padariniais ir galimu Donaldo Trumpo sugrįžimu į JAV prezidento postą po lapkritį vyksiančių rinkimų.
M. Ruttė beveik 14 metų buvo Nyderlandų premjeras. 2023 m. vasarą žlugo jo centro dešinioji vyriausybė ir jis paskelbė, kad trauksis iš politikos. Tai, kad M. Ruttė turėtų tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, buvo kalbama jau seniai.
J. Stoltenbergo kadencija formaliai turėjo baigtis jau praėjusį rudenį. Jis norėjo tada tapti Norvegijos centrinio banko vadovu. Kadencija buvo pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą