skolų išieškojimas vykdomas įstatyme nustatytais įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.

Nenustebkite, jeigu nuo sąskaitos nurašys 387 ar 818 eurų – tai ne atsitiktinumas ir ne sukčiai

(3)

Pensijos ar kitos išmokos gyventojams mokamos iš pinigų, kuriuos „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surenka kaip socialinio draudimo įmokas arba mokesčius. Jeigu tyčia, iš nežinojimo ar pamiršę jų laiku nesumokate, valstybės institucijos imasi priemonių, kad skola būtų nurašoma nuo sąskaitos arba iš atlyginimo.

 

Pareigų laiku nevykdančių gyventojų yra dešimtys tūkstančių, o jų skola skaičiuojama milijonais. Šiemet iš vieno skolininko nurašoma vidutinė pinigų suma gerokai išaugo.

Paskyrą geriau yra turėti

VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Gražina Jašinskienė patikino, kad, prieš vykdant pinigų išieškojimo veiksmus, VMI visada informuoja gyventojus apie susidariusią nepriemoką, mokėjimo terminą ir apskaičiuotus delspinigius.

Esą pranešimai keliami į gyventojo paskyrą internete (Mano VMI), o apie pranešimo įkėlimą klientai informuojami ir nurodytu e. paštu. Jei gyventojas neturi paskyros, pranešimas jam siunčiamas klasikiniu paštu.

„Visada rekomenduojame gyventojams iš anksto planuoti lėšas mokesčių valstybei sumokėjimui, o negalintiems sumokėti visos sumos iš karto, kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo“, – komentavo G. Jašinskienė.

Informacija, kaip pateikti prašymą dėl MPS sudarymo arba, prireikus, kokius papildomus dokumentus pateikti, skelbiama VMI interneto puslapyje.

Organizatorių nuotr.

„Jei praėjus 2 savaitėms po pranešimo išsiuntimo gyventojas nesumokėjo mokesčių skolos, VMI inicijuoja išieškojimą iš gyventojo sąskaitose esančių lėšų.

Tais atvejais, kai skolos nurašyti nepavyksta – gyventojas neturi sąskaitų arba jose nėra pakankamai lėšų ir pan. – išieškojimas perduodamas antstoliui“, – aiškino pašnekovė.

Ji priminė, kad išieškoti mokesčių skolos iš gyventojo darbo užmokesčio VMI teisės neturi, tai padaryti gali tik antstolis.

G. Jašinskienė skaičiavo, kad pernai, nuo metų pradžios iki liepos 1 d., VMI suformavo apie 33 tūkst. nurodymų nurašyti lėšas iš asmens sąskaitos kiek didesnei nei 58 mln. eurų sumai, o šiemet per tokį patį laiką – 39 tūkst. nurodymų nurašyti 67,4 mln. eurų sumą.

Įvykdytų nurašymų suma pernai pirmąjį pusmetį siekė beveik 18 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu šiemet – beveik 23 mln. eurų. Vidutinė vieno įvykdyto nurašymo VMI naudai suma pernai siekė 748 eurus, o šiemet – 818 eurų.

Skolos lemia sprendimus dėl išmokų

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad, jei gyventojai laiku nemoka socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar nesilaiko kitų įsipareigojimų, „Sodra“ gali išieškoti susidariusias skolas: teikti mokėjimo nurodymus, vėliau kreiptis į antstolius.

Pasak patarėjos, skolų išieškojimas vykdomas įstatyme nustatytais įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.

M. Kozič patikino, kad „Sodra“ niekada nenurašo pinigų nuo gyventojų sąskaitų be įspėjimo.

Kiekvieną mėnesį pranešimus apie skolas gauna ir pirmą kartą įsiskolinę asmenys, ir gyventojai, kurių skolos kaupiasi ilgiau.

„Jeigu sumokėti įmokas „Sodrai“ kyla sunkumų, gyventojai gali kreiptis dėl įmokų atidėjimo.

Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos“, – pabrėžė patarėja.

Ji įspėjo, kad tai gali turėti įtakos sprendimams skirti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

„Jei žmogus nepateikė prašymo atidėti įmokas, jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus „Sodrai“.

Draudėjams, kurie nepaisant priminimų ir raginimų vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros – pirmiausia teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms“, – komentavo M. Kozič.

Jos teigimu, šių metų pirmą ketvirtį „Sodra“ priverstinio poveikio priemones taikė 18,7 tūkst. žmonių, vykdančių individualią veiklą, ir 6,6 tūkst. žmonių, dirbančių su verslo liudijimais. Pernai tuo pačiu metu jų buvo atitinkamai 23,2 tūkst. ir 7,1 tūkst.

„Mokėjimo nurodymai teikiami taip pat tiems gyventojams, kurie privalo savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, tačiau to nedaro“, – priminė patarėja.

Pavyzdžiui, šių metų kovą pateikti mokėjimo nurodymai daugiau nei 86 tūkst. gyventojų bendrai sumai 33,3 mln. eurų (vidutiniškai po 387 eurų kiekvienam).

„Dar viena skolininkų grupė – vaiko išlaikymo fondo skolininkai. „Sodros“ mokamos vaiko išlaikymo išmokos – tai tam tikra pagalba tėvams ar globėjams, kurie augina vaikus, kai vaikas negauna viso ar dalies teismo priteisto išlaikymo“, – pastebėjo M. Kozič.

Ji pabrėžė, kad tai nėra valstybės pašalpa. „Sodra“, administruojanti šias išmokas, turi teisę išsiieškoti lėšas iš teismo sprendimų nevykdančių tėvų.

Šiuo metu yra apie 36 tūkst. vaiko išlaikymo fondo skolininkų. Jų bendra skola siekia 169 mln. eurų. Didžiausia vieno skolininko suma – beveik 60 tūkst. eurų.

Per tris pirmus šių metų mėnesius „Sosdra“ pateikė mokėjimo nurodymų 4,5 mln. eurų sumai, nurodymų darbdaviui, stipendijos ar pašalpos mokėtojui – 327 tūkst. eurų sumai, sprendimų antstoliams – 477 tūkst. eurų sumai.

Automatiškai nuskaito, bet šiek tiek pinigų palieka

Organizatorių nuotr.

VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų nurodymai nuskaičiuoti pinigus iš sąskaitų vykdomi per Registrų centro tvarkomą Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistemą (PLAIS).

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus paaiškino, kad ji veikia automatiškai – nurodymų teikėjai (antstoliai, VMI, Muitinės departamentas ar „Sodra“) per sistemą gali pateikti nurodymą nurašyti skolininko lėšas iš jo sąskaitų, esančių mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose.

„Sistema užtikrina proporcingą skolų išieškojimą kreditorių ir minėtų institucijų atžvilgiu, nes pateikti nurodymai vykdomi pagal jų pateikimo eilę“, – aiškino M. Samkus.

Pasak jo, šiuo metu PLAIS nurodymų teikėjų apribojimo ir nurašymo nurodymus gali pateikti 102 šalies kredito įstaigoms, kurios yra prisijungusios prie Lietuvos banko administruojamos Debeto mokėjimo kartotekų tvarkymo nurodymų ir jų apribojimų rezultatų informacijos apsikeitimo sistemos KART ir yra PLAIS dalyvės.

Atstovas spaudai informavo, kad šiemet per pirmąjį pusmetį nurodymų teikėjai į PLAIS pateikė apie 475 tūkst. nurodymų.

Pernai tuo pačiu metu buvo pateikta apie 716 tūkst. nurodymų. Šiemet PLAIS pagalba skolininkams grąžinta suma siekė 238 mln. eurų, pernai pirmąjį pusmetį – 215 mln. eurų. 

„Taigi vidutiniškai vienu nurodymu šiemet buvo nurašyta apie 5 tūkst. eurų suma, pernai – 2,8 tūkst.“ – skaičiavo M. Samkus.

Anot jo, vidutinė suma yra sąlyginė, nes nurašymo nurodymai, jei yra lėšų sąskaitoje (-ose), įvykdomi kitą darbo dieną po nurodymo pateikimo, tačiau, jei lėšų nėra, nurodymai sistemoje gali likti neįvykdyti ir kelis mėnesius ar net kelis metus.

Patarėjas atkreipė dėmesį, kad bet kokiu atveju nurašant pinigus žmogui paliekama tam tikra suma.

„Minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD) suma, patvirtinta teisės aktais ir automatiškai nustatoma PLAIS vienai fizinio asmens sąskaitai, šiuo metu yra 354 eurai. Dar kitaip ji vadinama neišieškoma suma.

Kitokį neišieškomos sumos dydį pagal poreikį gali nustatyti nurodymų teikėjai (VMI, „Sodra“ ar antstoliai) ar duomenų teikėjai (teismai, prokurorai)“, – komentavo Registrų centro atstovas.

Organizatorių nuotr.

tv3.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder